Kauno technologijos universitete studentų atstovybės (AS) nesutarimai su rektoratu ir senatu nerimsta. Studentai, nepatenkinti, kad jiems nepritarus profesorius Ramutis Bansevičius išrinktas rektoriumi, tebesibylinėja teisme. Užvakar buvo įžiebtas dar vienas nesutarimų židinys – studentų atstovybei (SA) senato nutarimu atimta teisė reikšti nuomonę renkant dekanus, prodekanus ar katedrų vedėjus.
Studentai skundžiasi apribotomis teisėmis
Vyresni kaip 65 metų asmenys galės būti renkami dekanais, prodekanais ar katedrų vedėjais tada, kai tam pritars universiteto taryba, senatas ir fakultetų visų trijų studijų pakopų visuotiniai studentų susirinkimai. Studentų atstovybės lyderiai mano, kad priėmus tokį nutarimą bus atimta Aukštojo mokslo įstatymu reglamentuota teisė SA atstovybei išreikšti savo poziciją. „Kol ginčas dėl rektoriaus išrinkimo dar nagrinėjamas teisme, senatas neturėtų imtis kokių nors kitų veiksmų ir neapriboti mūsų teisių”, – sakė SA prezidentas Jonas Genys. Jo nuomone, surinkti visų fakultetų studentus, kai jų mokosi apie 20 tūkstančių, bus neįmanoma, mechanizmas, kaip tai padaryti, neaiškus.
Studentų lyderio teigimu, jam tapus naujuoju SA prezidentu, KTU administracija ir toliau trukdo SA tinkamai ginti studentų interesus, pažeidinėja LR įstatymus. „Ar taip galima elgtis šiuolaikinės demokratinės valstybės mokslo institucijose?” – klausė Jonas. SA atstovybės viceprezidentas Kasparas Budnikas irgi mano panašiai: „Mums priekaištaujama, kad atstovybė neatstovauja visų studijų pakopų studentams, mūsų įstatai esą negaliojantys. Bet patvirtinti naujų mums iki šiol nepavyksta. Rektoratas ir senatas ieško priekabių, kad jie netinkami, atstovybę laiko neteisėta”.
Studentai teigė nesuprantantys, kodėl maždaug 12 metų universitete niekam nekilo mintis, kad SA neteisėta, o dabar viskas apvirto aukštyn kojomis. „Jei būtume neprieštaravę rektoriaus išrinkimui, tikriausiai ir toliau ramiausiai dirbtume”, – sakė J.Genys. „Šis senato nutarimas visai sužlugdys studentų atstovybę”, – mano jos buvęs prezidentas Senato narys Vilius Sekevičius. Studentų lyderiai teigė neatmetantys galimybės, kad savo nepasitenkinimą Senato nutarimu jie perduos netrukus universitete viešėsiančiam Čekijos prezidentui, kuriam suteiktas KTU garbės daktaro vardas.
Senatas ir rektoratas pavojaus neįžvelgia
Senato pirmininkas profesorius Rimvydas Žilinskas sako, kad kol nėra teismo išaiškinimo dėl studentų pateikto ieškinio (dabar jis – Aukščiausiajame Teisme), kito kelio, kaip priimti tokį nutarimą nėra. Mat besibaigiant mokslo metams katedroms reikia nuspręsti dėl vyresnių kaip 65 metų asmenų tolesnio darbo. Profesoriaus teigimu, studentų atstovybė veto teisės neturės todėl, kad ji nėra juridiškai įteisinta – pagal KTU statutą jos įstatus turi tvirtinti rektorius, o tai nepadaryta.
„Ir Aukštojo mokslo įstatymo 51 straipsnis teigia, kad atstovybė veikia pagal studentų konferencijos priimtus ir rektoriaus įregistruotus įstatus. Be to, atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo išrinkti studentai, o KTU ji išrinkta konferencijoje, neatstovaujančioje visam universitetui”, – sakė R.Žilinskas. Pasak jo, KTU SA yra visuomeninė organizacija, o ne juridiškai įteisinta institucinė struktūra. „Jei studentai nori dalyvauti savivaldoje, turi atstovauti visiems studentams ir tapti instituciniu organu”, – sako senato pirmininkas.
Aukštojo mokslo įstatymo tas pats straipsnis teigia ir ką kita: „Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu ir kitais teisės aktais”. Tad studentai mano, kad jei tai – tik asocijuota organizacija, rektoriui SA įstatų nebūtina tvirtinti.
Rektoriaus profesoriaus R.Bansevičiaus nuomone, priėmus nutarimą dėl pareigų užėmimo tvarkos universitete, studentų teisės ne tik nebus apribotos, bet jie jų turės daugiau. „Pareikšti savo nuomonę dėl dekano, prodekano ar katedros vedėjo dabar galės ne grupelė atstovybės narių, bet viso fakulteto studentai, – sakė rektorius. – Kaip tai padaryti, nuspręs fakultetų tarybos, kurios ir nustatys atstovavimo susirinkimuose mechanizmą. Manau, demokratijos renkant padalinių vadovus tada bus daug daugiau”.
Dėl SA įstatų nuomonės skiriasi
Kol kas studentų atstovybėje susibūrę beveik vieni bakalaurai. Patys SA lyderiai pripažįsta, kad magistrai ir doktorantai šios veiklos vengia, jiems ji mažiau įdomi.
„Dabar, kai visuotiniuose susirinkimuose atstovaus visų pakopų studentai, jų nuomonė priimant sprendimus turėtų būti objektyvi. Kai vien dieniniame universiteto skyriuje studijuoja apie 17 tūkstančių studentų, o atstovybei priklauso tik 300, jos sprendimų objektyvumas abejotinas”, – įsitikinusi naujoji studentų reikalų direktorė doktorantė Jovita Vasauskaitė. Ji mano, kad magistrantų ir doktorantų veiklą suaktyvinti būtina, nes jie gerokai pasyvūs. Senato priimtas nutarimas, reglamentuojantis, kad studentams senate atstovautų 3 bakalaurai, 2 magistrai ir 1 doktorantas, Jovitos nuomone, labai logiškas.
Studentų reikalų direktorė teigė pasiryžusi su SA ieškoti kompromiso, bet kol kas tai nei itin sekasi. „Šioms pareigoms ryžausi norėdama su studentais ne kovoti, o bendrauti. Žinau, kad kiekvienas studentas – individualus, reikia mokėti prie jo prieiti. Kai rytą lyg ir ieškoma kompromiso, o vakare bėgama į teismą, apie sutarimą kol kas nelengva kalbėti”, – sako Jovita.
Naujoji studentų reikalų direktorė teigė irgi nerandanti atsakymo, kodėl keliolika metų KTU SA įstatai nebuvo registruoti. Kol kas atstovybės pateikti naujieji įstatai, sakė doktorantė, rektorato ir senato netenkina, nes esą studentai nori per daug teisių ir galių. „Ne kartą sėdome prie derybų stalo, bet mūsų nuomonės vis išsiskirdavo”, – sakė J.Vasauskaitė.
Senato pirmininko R.Žilinsko teigimu, studentai savo įstatais nori įteisinti nedemokratinę struktūrą, pavyzdžiui, tai, kad SA prezidiumui turi paklusti visų fakultetų atstovybės. Taip esą negali būti. „Mūsų netenkina ir kai kurie sumanymai verstis komercija”, – sakė R.Žilinskas.