Po to, kai slovėnams leista įsivesti eurą, o Lietuvai – ne, mūsų šalis sulaukė dar vienos nemalonios žinios. Šįkart ji atskriejo iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Užvakar JAV Senatui patvirtinus imigracijos reformos įstatymo pataisas, paaiškėjo, kad be vizų keliauti į šią šalį siekę lietuviai ir vėl liko už borto.
Naujos bevizės programos, galiosiančios dvejus metus, kriterijus atitiko tik Lenkija, o Lietuvos kandidatūra atmesta dėl per menkos paramos JAV karui Irake.
Lenkai – ledlaužiai
Paprašytas pakomentuoti, paprasto lietuvio akimis žiūrint, baisią neteisybę, JAV ambasados Vilniuje pirmasis sekretorius Entonis Pahigianas puolė raminti.
Anot jo, sveikinti lenkų ir jiems pavydėti – dar anksti: „Pagal Amerikoje galiojančią tvarką, Senate priimtos imigracijos reformos įstatymo pataisos įsigalios tik tada, kai jas patvirtins Atstovų rūmai bei savo sutikimą pareikši abiejų valstybių prezidentai.”
Be to, diplomato teigimu, reikia visiems džiaugtis, kad tokios pataisos apskritai atsiranda: „Tai dar vienas žingsnis prie bevizio režimo įvedimo ir Lietuvos atžvilgiu.”
Lietuvos ambasadorius Vašingtone Vygaudas Ušackas pareiškė, kad būtent lenkams pavyko „pralaužti ledus” ir pakeisti JAV senatorių mąstymą. Toks precedentas, pasak ambasadoriaus, suteikia ir Lietuvai daugiau galimybių siekti bevizio režimo.
Tačiau neoficialūs šaltiniai naujas Senato iniciatyvas vertina skeptiškai: neįvardintais pageidavę likti diplomatai tvirtino esą nei lenkai, nei lietuviai neturėtų dėti didelių vilčių į minėtąsias pataisas. Anot jų, imigracijos reformos įstatymo korekcija vykdoma dirbtinai ir „tiesiog yra stumte stumiama dėl artėjančių rinkimų”.
Rudenį JAV vyks rinkimai į Senatą bei Atstovų rūmus, todėl imigracijos reforma – puiki proga kaupti potencialių rinkėjų balsus.
Menkai rėmėme?
Tai, kad tokio pobūdžio užkulisinėse kalbose gali būti dalis tiesos, byloja ir kriterijai, pagal kuriuos šalys buvo įtraukiamos į bevizio turistų įvažiavimo į JAV programą dvejiems metams.
Pataisų rengėjai iškėlė sąlygą, kad programos privalumais galės naudotis tik tos šalys, kurios yra Europos Sąjungos narės, neišgyvena terorizmo grėsmės bei JAV karą Irake remia mažiausiai trimis šimtus kareivių. Visus tuos tris reikalavimus atitiko tik Lenkija – lyg jie būtų specialiai šiai šaliai ir sugalvoti.
Ir tai neturėtų stebinti, mat pataisas inicijavo lenkų kilmės senatorė nuo Merilendo valstijos Barbara Mikulski. Beje, Amerikoje gyvenančių lenkų bendruomenė – viena didžiausių.
Teigiama, jog Lietuva programos dalyve netapo todėl, kad mūsų šalies parama JAV buvo mažesnė – tarptautinėje misijoje Irake, anot Krašto apsaugos ministro patarėjos Rūtos Apeikytės, tarnauja apie 60 Lietuvos karių.
Rankų nenuleidžia
Lietuvos ambasadorius V. Ušackas teigė, kad tiek įgyvendinant NATO plėtrą, tiek siekiant bevizio režimo su JAV, svarų lenkų vaidmenį derėtų pripažinti, tačiau tai nereiškia, kad kitos valstybės nuleis rankas.
„Reikia tiesiog pasinaudoti ir lenkų sėkme – jeigu pataisoms bus pritarta ir jos taps įstatymu, – ir artėjančiais rinkimais. Bevizio režimo klausimu mes intensyviai bendradarbiaujam su čekais, vengrais, slovakais, latviais ir estais. Rinkiminė kova, kai politikai atsisuks veidu į rinkėjus, taps puikia proga ir mums išsakyti savo lūkesčius”, – sakė V. Ušackas.
Diplomatas nenorėjo prognozuoti, kada Lietuvos piliečiams, keliaujantiems į JAV, nebereikės vizų, tačiau leido suprasti, jog tai gali įvykti pakankamai greitai: „Visiškai nenustebčiau, kad kokybinių rezultatų pasiektume dar iki rudens. Be to, nereikia pamiršti itin svarbaus fakto – teigiamo prezidento Džordžo V. Bušo administracijos požiūrio ne tik į Lietuvą, bet į kitas Vidurio bei Rytų Europos valstybes”, – ramino ambasadorius.