Painioje „Ekrano” bankroto istorijoje – keistos ir netikėtos naujienos.
Visų pirma, „Ekrano” savininkų veiklą ir gebėjimą vadovauti labai jau griežtai įvertino ir net išpeikė šalies pramonininkų vadovai.
Taip pat aikštėn iškilo faktas, kad Europos Komisija „Ekrano” inicijuotą antidempingo bylą pradėjo tirti tik po to, kai Lietuva pasižadėjo paremti jos pasiūlytą naują prekybos bananais režimą.
Apie visa tai buvo kalbama užvakar Seimo Ekonomikos komiteto dėl „Ekrano” situacijos sušauktame posėdyje.
Abejoja bendrovės vadovų sąžine
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) tiesiai šviesiai paskelbė, kad „Ekrano” savininkai, tarp jų ir Eimutis Žvybas, sąmoningai galėjo nustekenti bendrovę.
„Yra galimybė, kad „Ekrano” savininkai valingai ėmėsi tam tikrų veiksmų, kurie privedė įmonę prie bankroto”, – netikėtai pareiškė pramonininkai.
Tokia nuomonė prieš kelias dienas buvo paskelbta kompetentingos komisijos išvadose, kurių paprašė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Vytas Navickas.
„Kas gali paneigti, kad „Ekrano” savininkai turkai nesivertė įmonės kineskopų perpardavimu – pirkdami juos iš įmonės gerokai pigiau ir parduodami juos brangiau, – „Panevėžio rytui” sakė LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Marius Busilas. – Be to, turkai atakavo ES rinką, prašydami didesnių kvotų ir mažesnių muitų kineskopams įvežti”.
Sėkmingai verslą plėtojantys pramonininkai taip pat pripažino nebetikintys „Ekrano” ateitimi. LPK išvadose teigiama, kad „Ekranui” pagerinti finansinę situaciją nebepadėtų ir Europos Komisijoje prieš Azijos šalių kineskopų gamintojus laimėta antidempingo byla.
„Pats sprendimas pinigų neatneš bendrovei. Norint pagerinti finansinę padėtį, reikia dirbti, – trumpai pakomentavo M.Busilas. – Ko gero, praradimai rinkose jau per dideli”.
Milijonai plaukiojo drumstame vandenyje
Pramonininkų išvados Seimo Ekonomikos komitetui patvirtina ir bankininkų „Panevėžio rytui” išsakytas mintis apie tai, kad „Ekrano” veikla pastaraisiais metais atrodė labai jau neskaidri – beveik visi pirkimo ir pardavimo sandoriai buvo atliekami per tarpininkus, o juos paprastai kontroliuodavo vienas didžiausių bendrovės savininkų Aydinas Gizas.
Kai kurie bankininkai „Panevėžio rytui” sakė, kad nors jie ir kreditavo bendrovės veiklą, dažnai negalėdavo žinoti, už kiek parduodami kineskopai, kiek mokama už kai kurias žaliavas, įrenginius.
„Panevėžio rytas” jau rašė, kad vieną tokią finansinę operaciją, kurios metu daugiau nei 10 mln. litų nežinia už ką turėjo iškeliauti į „Ekrano” akcininko turko A.Gizo kontroliuojamą įmonę, bankininkai sustabdė.
„Ekrano” bendrovė iš vienos Prancūzijos firmos buvo įsigijusi naudotą kineskopų gamybos liniją.
Vienas bankas išsiaiškino, kad Panevėžio kineskopų gamyklos savininko A.Gizo kontroliuojama bendrovė „CPT Investments LTD” tą liniją nusipirko už maždaug 3,45 mln. litų, o „Ekranui” jau pardavė už 14 mln. litų.
E.Žvybas sutiko, kad ši visa suma būtų įskaičiuota kaip „Ekrano” bendrovės skola tarpininkei, ir paprašė bankų pinigų šiai skolai padengti.
Bankas privertė Šveicarijos pilietybę turinčio turko kompaniją „CPT Investments LTD” grąžinti 10 mln. litų pelną, nes buvo tikri, kad tai buvo bandymas per „Ekraną” išplauti jų pinigus. Pinigai sugrįžo į „Ekrano” sąskaitas minėtai turko kompanijai išpirkus specialiai tam išleistą naują „Ekrano” akcijų emisiją.
Bendrovės elgesys sukiršino bankus
Kai kuriuos bankus pykdė ne tik „Ekrano” savininkų sukurtas tarpininkų voratinklis, bet ir dvejopų standartų taikymas.
„Nordea Bank Lietuva” kredito ir rizikos valdymo departamento vadovė Rita Božickienė paviešino faktą, kad „Ekrano” administracijos vadovai kreditorius skirstė į labai ir mažiau svarbius.
Šį banką labai supykdė žinia, kad 2005 metais „Ekranas”, būdamas jai skolingas daugiau nei kai kuriems kitiems bankams, grąžino mažiausią dalį skolos. Šiais metais „Nordea Bank Lietuva” apskritai pasijuto jau esantys už borto.
Per 2006 metų pirmąjį ketvirtį „Ekranas”, anot R.Božickienės, „Nordea Bank Lietuva” negrąžino nė cento, nors kiti bankai dalį kreditų atgavo.
Posėdyje kalbėję bankininkai pripažino, kad kreditus „Ekranui” jie duodavo, nors rimto verslo plano bendrovės vadovai niekada nebuvo pateikę.
Visko rodyti kažkodėl nenorėjo
Užvakar, kai Seimo Ekonomikos komitete buvo svarstoma padėtis „Ekrano” bendrovėje, paaiškėjo ir kiti dalykai, kurie ne vienerius metus dėjosi bendrovės užkulisiuose.
Tai, kad „Ekranas” nuolat darė spaudimą valstybės institucijoms, kai tik iškildavo grėsmė bendrovės rinkoms, jau keleri metai buvo vieša paslaptis. Kai kurie atsakingus postus užimantys Vyriausybės atstovai bendrovės savininkų spaudimą padėti antidempingo bylose yra įvardiję net šantažu.
Tačiau minėtame posėdyje paaiškėjo, kad prašydamas pagalbos iš įvairių institucijų „Ekrano” vadovas E.Žvybas net nesivargino įrodyti tokių prašymų pagrįstumo.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) Užsienio prekybos politikos departamento direktorius Raimundas Karoblis pristatė įrodymus, kad „Ekranas”, prašydamas pagelbėti antidempingo bylose, keistai slapukavo.
Aukšto rango URM valdininkas pateikė „Ekrano” antidempingo bylos chronologiją ir išvadas. Iš pasakojimo detalių paaiškėjo, kad E.Žvybas nepatingėdavo susitikti su ministerijos darbuotojais, bet primygtinai prašomas visų antidempingo ieškinio dokumentų jiems taip nė karto ir neparodė.
Saugojo bendrovės paslaptis
Bylos dokumentai URM Užsienio prekybos politikos departamentui buvo reikalingi tik tam, kad ji galėtų padėti „Ekranui” išlikti rinkoje.
2005 metų liepą „Ekranas” spaudė tuometį URM ministrą Antaną Valionį, kad šis savo ruožtu pabandytų paspausti ES antidempingo komisiją. Ministras delsė rašyti politinio turinio laišką, nes neturėjo po ranka bylos detalių.
Pirmas kontaktas, kurio metu URM atsakingi darbuotojai buvo supažindinti su kai kuriomis „Ekrano” antidempingo bylos detalėmis, įvyko Vilniaus oro uoste. E.Žvybas parodė aplanką ir šiek tiek jo turinio, tačiau nei tada, nei kada nors vėliau bendrovės savininkai ieškinio turinio taip ir neatskleidė.
„Ekrano” savininkai, anot R.Karoblio, teisinosi privalą saugoti savo bendrovės paslaptis.
„Ekrano” bylą įsiūlė tik už bananus
„Esant tokiai situacijai, kai URM nėra susipažinusi su „Ekrano” ieškiniu, paremti bendrovę buvo problematiška”, – rašoma R.Karoblio pristatytame dokumente.
Už prekybos su užsieniu politiką atsakingi URM darbuotojai pirmą kartą bylą pamatė tik 2005-ųjų pabaigoje, ir ją jiems parodė pati Europos Komisija.
Vėliau kai kurie tos pačios Komisijos priimti sprendimai leidžia manyti, kad „Ekrano” ieškinys kėlė jai abejonių dėl pagrįstumo. Todėl praėjus kelioms dienoms EK jau iškelia sąlygą Užsienio reikalų ministerijai.
„Ekrano” antidempingo skundą Europos Komisija priėmė, o vėliau ir bylą iškėlė tik manais už Lietuvos pasižadėjimą paremti EK pasiūlytą naują prekybos bananais režimą.
Dar viena „Ekrano” antidempingo istorijos dalis byloja, kad bendrovė šūkaliojo apskųsianti Turkijos televizorių gamintojus prekiaujant sumažintomis kainomis ir taip jai kenkiant, bet delsė tai padaryti. Kai neva susigriebė – jau buvo per vėlu. Europos Komisija jo nebepriėmė.
Direktorius ilsisi ir gydosi
Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje ne tik netrūko aštrios kritikos E.Žvybui už netikusį vadovavimą ir už nesuvaldytus investicinius ir kitus pinigų srautus.
Kai kurie Seimo nariai po posėdžio kalbėjo, kad tiesiog būtina iki galo ištirti generalinio direktoriaus E.Žvybo ir kitų vadovų priimtus sprendimus, o radus nusikaltimo požymių kelti baudžiamąją bylą dėl lėšų iššvaistymo bei įmonės privedimo iki tyčinio bankroto.
Kreditoriai turi pagrindo įtarti, kad kai kurie sandoriai buvo sudaromi turint tikslą kuo daugiau pinigų perkelti iš „Ekrano” bendrovės sąskaitos į jau minėto A.Gizo ir kitų „elitinių” ekraniečių kontroliuojamas įmones.
E.Žvybas, nors ir buvo kviestas, posėdyje nedalyvavo ir praleido progą pabandyti pasiteisinti.
Vakar „Panevėžio rytas” taip pat pabandė susisiekti su E.Žvybu. Paskambinę „Ekrano” generalinio direktoriaus E.Žvybo mobiliojo telefono numeriu išgirdome, kad jis jau nebenaudojamas. Bandant prisiskambinti kitu, jau asmeniniu E.Žvybo telefonu įsijungdavo jo pašto dėžutė.
„Panevėžio ryto” žiniomis, šiuo metu „Ekrano” vadovas ilsisi ir gydosi sanatorijoje Palangoje.
Prieš „Ekrano” bankroto paskelbimą E.Žvybui, neoficialiais šaltiniais remiantis, medikai šuntavo širdies kraujagysles.