Alytiškė prašys Medicinos audito tarnybos įvertinti felčerės ir S.Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus gydytojos darbą
„Norėčiau, kad mano dukters mirties istorija padėtų sukurti sistemą, kuri nubrėžtų aiškias ribas – ką gydytojas privalo padaryti ir ko ligonis ar jo artimieji gali reikalauti patekę į gydymo įstaigą. Kad tėvai net ir drastiškomis priemonėmis išsikovotų, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai”, – teigė alytiškė Daiva Karkauskienė prieš keletą dienų netekusi 18-metės dukters Lauros.
Moteris tvirtino piniginės kompensacijos reikalauti neketinanti, tačiau kreipsis į Medicinos audito tarnybą, kad būtų išsiaiškintos visos ligos aplinkybės.
Baisi diagnozė
Merginos mirties liudijime įrašyta, kad pagrindinė mirties priežastis – kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, tarpinės priežastys – susiliejantis stafilokokinis plaučių uždegimas ir stafilokokinis bendras kraujo užkrėtimas, o pagrindinė liga sukėlusi mirtį – limfoleukozė.
Kad didelių nusiskundimų dėl sveikatos neturėjusi Laura mirė nuo limfoleukozės, buvo didelis netikėtumas ne tik jos klasės draugams, mokytojams, bet ir artimiesiems.
Prieš Velykas ant Lauros kūno buvo atsiradusi šunvotė, tačiau ji užgijo. Kiek vėliau naujas batelis taip buvo nutrynęs kojos kulną, kad ji stipriai ištino. Kadangi ir ši žaizda sėkmingai užgijo, nei Laurai, nei jos motinai nekilo įtarimų, kad reikėtų pasitikrinti sveikatą.
Tačiau balandžio pabaigoje merginai ėmė skaudėti nugarą. Motina, pamaniusi, kad bus koks nervo uždegimas – patepdavo tepalais. Į gydytojus nesikreipė, nes kai metų pradžioje skaudėjo nugaros apačią, gydytojas išrašė tik šildymus, neatliko jokių tyrimų, tad ji buvo nusivylusi tokia pagalba.
Tyrimų nedarė
Itin blogai Laura pasijuto balandžio 28-ąją. Temperatūra pakilo iki 39,4 laipsnių karščio, kamavo stiprūs skausmai.
Į namus atvykusi felčerė diagnozavo tarpslankstelinių nervų uždegimą ir užsiminė apie kažkokią infekciją. Medikė suleido ligonei nuskausminamųjų vaistų ir patarė kreipti į šeimos gydytoją, kad skirtų tolesnį gydymą.
Nuskausminamieji mažai padėjo, alytiškė praleido naktį kęsdama stiprius skausmus. Rytą temperatūra nukrito iki 37,4 laipsnių karščio, bet skausmai nesumažėjo. Motina automobiliu dukrą nuvežė į Apytaus apskrities ligoninės priėmimo skyrių. Kol ji su giminaičiu Laurą aprengė, ši du kartus nualpo.
Anot motinos, priėmimo skyriuje gydytoja dukrai paklausė plaučius, pamatavo spaudimą, slaugytojai pavedė suleisti nuskausminamuosius ir pasiūliusi gretimame kabinete pagulėti, kol geriau pasijus, išleido į namus. Jokie kiti tyrimai nebuvo atliekami. Medikė esą net sugėdinusi Laurą, kad negali pakentėti tokio skausmo.
Balandžio 30-osios popietę skausmai pradėjo rimti, bet motina pastebėjo, kad dukra pradėjo dusti. Dar kartą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Šį kartą felčerė namuose pastatė lašelinę ir skubiai ligonę išvežė į ligoninę. Laura nedelsiant buvo paguldyta į reanimacijos skyrių. Atlikę tyrimus, gydytojai merginai įtarė sepsį.
Išgelbėti nebepavyko
Kitą dieną mergina reanimiobiliu išvežta į Kauno medicinos universiteto klinikas ir paguldyta į centrinį reanimacijos skyrių. Jai buvo ventiliuojami plaučiai, nes pati kvėpuoti nebegalėjo, prijungtas dirbtinis inkstas, jos sąmonė buvo slopinama, kad nebūtų pašalinių emocijų, judesių.
Po 12 parų aštuoniolikmetės gyvybė užgeso. „Neturiu jokių priekaištų, Alytaus ir Kauno reanimacijos skyrių gydytojams. Jie padarė viską, ką galėjo. Mažutę viltį, kad gal pavyks išgelbėti Laurą aš turėjau tik pati, kauniečiai nė vienai akimirkai jos nebuvo suteikę, tačiau manau, kad Alytaus ligoninės priėmimo medikai, kai aš pati buvau atvežusi dukrą padarė ne viską, – įsitikinusi Karkauskienė. – Galbūt jie negalėjo atlikti nemokamų tyrimų, tačiau man niekas nepasakė, kad reikia sumokėti, ir jie bus padaryti, gal tai anksčiau diagnozavus ligą ją buvo galima įveikti”.
Laikinai einantis Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktoriaus pareigas Vytautas Špucis, komentuoti šį atvejį, kol negauti medicininės dokumentacijos iš Kauno medikų, atsisakė. Anot jo, dabar daugiau šneka emocijos, o ne protas.
Laikėsi dietos
Ir mama, ir Lauros draugės kategoriškai paneigė sklandančią nuomonę, kad jos organizmą išsekino dietos. „Laura jokios griežtos dietos nesilaikė, tik apie pora metų nuo 15 valandos nieko nevalgydavo, o iki to laiko valgydavo viską ir maisto nenormuodavo, per šventes taip pat neatsisakydavo saldumynų”, – pasakojo Karkauskienė. Draugė Erika, su ja lankiusi šokius niekada iš jos neišgirdo nusiskundimų dėl sveikatos.
Laura ketino studijuoti gestų kalbą vienoje iš šalies kolegijų. „Lengviausia apkaltinti laiką, jo beprasmybę, likimą, bet kalti ir žmonės”, – apie Lauros likimą nekrologe parašė mokslo draugai.