Avarijos įvyksta ne tik dėl vairuotojų išsiblaškymo, pervargimo, svaigiųjų gėrimų padauginimo ar Kelių eismo taisyklių nepaisymo.
Kartais eismo nelaimės įvyksta ir dėl vairuotojų ligų. Todėl sergantiems kai kuriomis ligomis yra apribota teisė vairuoti. Tačiau gatvėse vis tiek pasitaiko vairuotojų, kurie dėl ligos vairuoti neturėtų.
Vairuotojams – priepuoliai
Neseniai Klaipėdoje įvyko avarija, kurioje susidūrė iškart net keturi automobiliai ir buvo sužalotas viename automobilyje važiavęs vaikas.
Nustatyta, kad avariją sukėlusį vairuotoją ištiko epilepsijos priepuolis. Dėl ligos vairuotojas buvo paguldytas į reanimacijos skyrių.
Tai – nebe pirma avarija Klaipėdoje, įvykusi dėl vairuotoją ištikusio ligos priepuolio. Pernai epilepsijos priepuolio ištiktas taksi vairuotojas automobiliu atsitrenkė į vieną Minijos gatvės namą.
Nukentėjo keleivė
Spėjama, kad dėl vairuotoją ištikusio epilepsijos priepuolio į namo sieną prieš kelerius metus atsitrenkė ir keleivinis mikroautobusiukas.
Uostamiestyje avarijas vairuotojai padarydavo ir paveikti kitų ligų. Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Saulius Švėgžda prisiminė, kaip Klaipėdoje dėl širdies smūgio vairuotojas nesuvaldė krovininio automobilio ir nuvažiavo nuo kelio.
Avarijų, įvykusių dėl vairuotojus ištikusių ligos priepuolių, įvyksta mažiau, nei dėl kitų priežasčių, tačiau tokių nelaimių pasekmės neretai būna skausmingos.
Draudžia profesionalams
Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro Profilaktinio-chirurginio skyriaus vedėjas Bronislovas Gylys sakė, kad kai kuriomis ligomis sergantys žmonės išvis negali vairuoti.
Vairuoti uždrausta akliesiems, turintiems ženklų galūnių funkcijų sutrikimą, sergantiems diseminuota skleroze, epilepsija bei kitomis ligomis, kurių metu ištinka priepuoliai, pavyzdžiui, cukralige, širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat vairuoti negali turintys psichikos sutrikimų, pavyzdžiui, šizofrenikai, taip pat sergantys priklausomybės ligomis.
Visiškai uždrausti vairuoti automobilį, pasak gydytojo, tenka ne itin dažnai. „Paprastai tie, kurie žino, kad negali vairuoti, dažnai ir nebando to daryti. Dažniau tenka riboti teisę vairuoti profesionaliems vairuotojams, kuriems taikomi griežtesni reikalavimai. Profesionalūs vairuotojai negali sirgti lėtinėmis širdies ligomis, antros stadijos hipertonija, diabetu, būti daltonikams. Tokiomis ligomis sergantys žmonės gali vairuoti tik mėgėjiškai”, – aiškino gydytojas.
Ligas slepia
Profesionalūs vairuotojai, kuriems leidžiama vairuoti tik savo malonumui, neretai supyksta ant medikų, kurie draudžia užsidirbti iš vairavimo. Neturintys kitos profesijos ir norintys dirbti pagal specialybę, profesionalūs vairuotojai bando savo ligas nuo medikų net nuslėpti.
Būna, kad ir gydytojai neuždraudžia vairuoti ir profesionalams, kurių organizme dėl ligos atsirado neženklūs pakitimai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus suserga hipertonija, jam negalima dirbti profesionaliu vairuotoju. Tačiau jeigu šia liga susirgęs vairuotojas nežymiai padidėjusį kraujospūdį sumažina vaistais, vairuoti medikai jam leidžia.
Amerikoje – kitaip
Pasidomėjus, kodėl epileptikai, kuriems vairuoti uždrausta, vis dėlto važinėjasi miesto gatvėmis, B.Gylys sakė, kad pirmasis epilepsijos priepuolis žmones gali ištikti skirtingu metu: vienus – pirmaisiais gyvenimo metais, kitus – tik sulaukus keturiasdešimties.
Vėlyvesni epilepsijos priepuoliai žmogų gali ištikti nuo smegenų auglio, alkoholizmo ar kitų priežasčių. Kol nebuvo nė vieno priepuolio, nustatyti, kad žmogus serga epilepsija, beveik neįmanoma. Deja, kartais pirmasis priepuolis žmogų ištinka būtent jam esant prie vairo.
„Jeigu žmogui pasireiškia epilepsija, vairuoti uždraudžiame tiek mėgėjams, tiek profesionalams. Tačiau Amerikoje, kiek girdėjau, vairuoti leidžiama ir kai kuriems epileptikams, nes patys ligoniai jaučia, kada artėja priepuolis ir suspėja laiku sustabdyti mašiną”, – sakė medikas.
B.Gylys sakė, kad jeigu žmogus suserga liga, trukdančia vairuoti, apie tai jo šeimos gydytojas turėtų pranešti net Eismo priežiūros tarnybai, tačiau medikai to nepadaro, dėl to ir įvyksta nelaimės keliuose.
Sužino per vėlai
Kartais vairuoti sutrukdo ir garbus amžius. „Būna, kad ateina labai garbaus amžiaus žmogus, kurio širdelė šlubuoja ir gresia stenokardijos priepuolis. Žmogus prašo, kad leisčiau vairuoti, nors iki sodo nuvažiuoti, bet paaiškinu, kas gresia, kai vairuojama taip sergant. Kažkaip pavyksta žmones įkalbėti. Gal „dūšioje” mane ir keikia, bet atvirai nepasako”, – juokavo B.Gylys.
Gydytojas teigė visada atkreipiantis dėmesį į avarijas, kurios įvyko dėl žmogų ištikusio ligos priepuolio. „Visada išgirdęs apie tokias avarijas pasižiūriu į kompiuterį, ar ne pas mus buvo atlikta tokio žmogaus medicininė apžiūra”, – sakė medikas.
B.Gylys džiaugėsi, kad dabar dauguma vairavimo mokyklų neleidžia pradėti mokytis vairuoti tol, kol būsimųjų vairuotojų nepatikrino medicinos komisija. Tačiau kartais būna ir taip, kad žmogus sumoka pinigus už vairavimo kursus, išklauso paskaitų ir tik paskutinę dieną prieš egzaminą apsilankęs pas medikus sužino, kad negali vairuoti. Todėl B.Gylys patarė sveikatą pasitikrinti prieš pradedant lankyti vairavimo kursus.
Vertintų liberaliau
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis mano, kad teisė vairuoti įvairiomis, ypač psichikos, ligomis sergantiems žmonėms apribojama per griežtai. „Leisti vairuoti reikėtų liberaliau. Per griežtai apribodami teises vairuoti neretai atbaidome žmones nuo noro kreiptis pagalbos ir gydytis. Žmonės bijo, kad nustačius ligą jie negalės vairuoti”, – aiškino gydytojas.
A.Slatvickis mano, kad kiekvieną ligą reikėtų vertinti individualiai, nes vieniems simptomai pasireiškia labiau, kitiems – mažiau. Kai kuriems, net ir patyrusiems epilepsijos priepuolį, anot mediko, nereikėtų drausti vairuoti. Svarbu tik žinoti, dėl ko epilepsijos priepuolis žmogų ištiko: ar be priežasties, ar dėl smegenų auglio, ar dėl iš vakaro padauginto alkoholio kiekio.