Apgriuvusiu celiuliozės ir kartono fabriku susirūpinęs visuomenės veikėjas Dainius Elertas klaipėdiečius ragina nelikti abejingiems šio istorinio pastato likimui.
Anot istoriko, nerimą kelia buvusio fabriko gamybinių statinių būklė, ypač virimo cecho korpusas, kurio siluetas tapo neatskiriama Nemuno gatvės kvartalo kraštovaizdžio dalimi.
„Galime pasidžiaugti, kad unikalūs fabriko administraciniai pastatai yra restauruoti, naudojami tai pačiai – administracinei veiklai. Tačiau reikia pasirūpinti ir likusiais pastatais”, – aiškino D.Elertas.
Jis įsitikinęs, kad celiuliozės virimo cecho korpusą būtina išsaugoti ir pritaikyti šiandienos poreikiams. Todėl istorikas ryžosi gatvėje rinkti klaipėdiečių, kurie pritaria jo nuomonei, parašus.
Rytoj 16 val. istorikas juos ir kitus miestiečius, kuriems rūpi Klaipėdos krašto istorija ir miesto paveldas, kviečia rinktis prie UAB „Bega” jūrų krovinių kompanijos pastato (Nemuno g. 2b).
Susirinkimo metu šioje teritorijoje įsikūrusių kompanijų atstovai ir paveldosaugos specialistai išsakys savo nuomonę apie D.Elerto iniciatyvą ir galimybes prikelti buvusį fabriką naujam gyvenimui.
Pats D.Elertas pasakojo, kad Europos valstybės jau dvidešimt metų ieško būdų, kaip išsaugoti buvusius pramonės objektus, suteikti jiems naujas funkcijas, integruoti juos į šiuolaikinį kraštovaizdį.
„Ypatingas dėmesys skiriamas tiems pramonės objektams, kurie suvaidino svarbų vaidmenį miesto ekonominei, socialinei ir kultūrinei raidai”, – aiškino jis.
D.Elerto manymu, 1899-aisiais pastatytą celiuliozės ir kartono fabriką galima priskirti prie tokių objektų. Daugiau nei šimtmetį jame vyko nepertraukiama gamybinė veikla, fabrike dirbo ne viena prieškario ir pokario klaipėdiečių karta, greta jo formavosi gyvenamieji darbininkų kvartalai.
„Senieji buvusio fabriko pastatai tebėra istorinė, vizualinė ir simbolinė šios miesto dalies ašis”, – sakė istorikas.