Vakar sostinėje pirmą kartą pristatyti sėkmingiausi projektai, finansuojami iš ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo. Šiuo renginiu siekiama skleisti teigiamą patirtį, aptarti išryškėjusias problemas. Taip pat išsklaidyti įtarimų šešėlius: esą iš Europos atkeliaujantys pinigai slapta pasidalijami tam tikrų grupių asmenų, o eiliniam žmogui, neturinčiam jokio užnugario, yra neprieinami.
Plati projektų geografija, pasiekianti ir atokiausius rajonus bei ūkininkų sodybas, rodo, kad ES parama neša naudą daugeliui Lietuvos gyventojų. Tačiau keletas gavėjų jos atsisakė dėl sudėtingo administravimo ir didelės atsakomybės.
Jau džiaugiasi rezultatais
Utenos rajone gyvenantis ūkininkas Algimantas Vaškelis jau džiaugiasi įgyvendinto projekto „Pašarų gamybos modernizavimas”, kuriam paramą gavo iš ES, rezultatais. Jo kieme jau rikiuojasi moderniausia technika.
„Net blizga, malonu pažiūrėti. Nusipirkau naują sėjamąją, traktorių, plūgą, frezą, dar įsigysiu ruloninį presą vyniotuvą ir krautuvą. Tada savo ūkyje galėsiu įdiegti visiškai mechanizuotą siloso gamybą”, – pasakoja pieno ūkio savininkas.
Ilgametę patirtį pieno gamybos srityje turintis A.Vaškelis siekia mažinti gamybos sąnaudas, gerinti produkcijos kokybę, higienines sąlygas. Ūkyje ne tik įrengtos ganyklos, bet ir gaminami grūdiniai bei žoliniai pašarai.
„Bendra projekto vertė – 425 tūkst. litų. Man pačiam teko investuoti apie 179 tūkst. litų. Tačiau planuoju, kad įgyvendinus projektą pajamos išaugs apie 450 tūkst. litų”, – nesigaili investicijų ūkininkas. Jis pats savo jėgomis taip greitai modernizuoti ūkio tikrai nebūtų suspėjęs.
Pasak A.Vaškelio, ilgiausiai užtruko parengti projektą, kad atitiktų visus griežtus reikalavimus. Jis nutarė netaupyti ir šiam darbui pasamdė profesionalus, projektus rengiančią firmą. „Panaudoti paramą irgi nebuvo sunku, kiti sako, kad daug biurokratijos, ataskaitų, bet aš to nepajutau”, – dalijasi patirtimi ūkininkas. Jo skaičiavimais, atmetus išlaidas, gauta parama siekė per 200 tūkst. litų.
Perprato visus formalumus
Jau baigtas ir Palangos oro uosto aptvėrimo rekonstrukcijos projektas, kuriam buvo skirta 2,6 mln. litų ES paramos. Apgriuvusių, aplūžusių senųjų aptvarų nebeliko nė pėdsako. Aerodromo teritorija aptverta nauja, šiuolaikinių konstrukcijų tvora, atitinkančia visus tarptautinius reikalavimus. Sumontuoti ir specialūs davikliai, pakloti ryšių kabeliai, įrengtos vaizdo kameros.
„Tai gerokai sustiprino mūsų oro uosto saugumą, jis tapo patrauklesnis užsienio skrydžių bendrovėms, auga keleivių srautai – šiemet planuojame jų aptarnauti per 100 tūkst.”, – pasakoja oro uosto vadovas Leonas Kvietkauskas.
Šis projektas – pirmasis naudojant ES paramą, Palangos oro uostas yra parengęs jų ir daugiau. „Pradėjome nuo mažesnio, nes neturėjome patirties, baiminomės, kad nesugebėsime panaudoti lėšų. Iš tikrųjų projekto administravimas sudėtingas, teko forminti daug įvairių dokumentų, bet palaipsniui išmoksti, kaip tai daryti”, – dalijosi patirtimi L.Kvietkauskas.
Kitas iš ES struktūrinių fondų lėšų įgyvendinamas projektas svarbus visai Lietuvai – tai Baltijos pajūrio juostos atkūrimas ir išsaugojimas. Jam skirta 5,6 mln. litų. Per pastaruosius 15 metų paplūdimiai susiaurėjo net 15 metrų. Tikimasi, kad projektas padės atkurti natūralius kranto zonos gamtos kompleksus, sustabdyti eroziją, išsaugoti florą ir fauną.
„Kopos stiprinamos žabatvorėmis, šaknų klojiniais, platinami paplūdimiai, įrengiami mediniai takai ir laipteliai. Sutvarkytas centrinis Palangos ruožas, neatpažįstamai pasikeitė Didžioji kopa, baigiami tvarkyti Klaipėdos paplūdimiai. Pradėti darbai Kuršių nerijos pajūrio ruože”, – pasakojo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovė Giedrė Butkutė.
Pats didžiausias, sudėtingiausias, apimantis visą Lietuvą projektas, finansuojamas ES lėšomis, yra greitos skvarbos kabelio nutiesimas į administracinius centrus, ypač kaimiškas vietoves. Jo vertė – 50 mln. litų.
Apima įvairias sritis
Finansų ministerijos inicijuotame renginyje iš viso pristatytos dvi dešimtys projektų. Tarp jų ir vienas įgyvendinamas Kaune, Nepilnamečių tardymo – pataisos namuose „Nepilnamečių nuteistųjų socialinė integracija”. Jo vertė – 230 tūkst. litų.
Kaip teigė šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja Neringa Kaušpadienė, jis suteikia galimybę jaunuoliams įgyti kepėjo profesiją. Jau parengta pirmoji 15 kepėjų grupė. „Naudingo amato pramokimas suteikia vilčių, kad pas mus patekę vaikai sėkmingai integruosis į visuomenę”, – sako N.Kaušpadienė.
Tarp sėkmingų minimi ir kiti Kaune įgyvendinami projektai: „Kauno hidroelektrinės atnaujinimas ir modernizavimas”, kurio vertė net 79 mln. litų, „Ląstelių ir audinių tyrimų infrastruktūros plėtra kardiologijoje” (4,4 mln. litų, įgyvendina Kauno medicinos universiteto Kardiologijos ir Vilniaus universiteto Imunologijos institutai).
„Pateikdami 20 sėkmės istorijų tikimės, kad geri pavyzdžiai, pasakojimai iš pirmų lūpų, įkvėps dar aktyviau dalyvauti rengiant projektus ES paramai gauti”, – teigia ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas.
ES struktūrinių fondų parama naudojama svarbiausių Lietuvos ūkio šakų plėtrai: pramonei ir verslui, transportui ir energetikai, užimtumui didinti, nedarbo lygiui mažinti, kaimui modernizuoti, sveikatos apsaugai ir švietimui. Iki 2005 metų pabaigos pasirašyta apie 1,5 tūkst. sutarčių, o skirta paramos suma priartėjo prie 2 mlrd. litų. Jau panaudota 405 mln. litų.
Iš Sanglaudos fondo pinigų finansuojami transporto ir aplinkosaugos infrastruktūros projektai. 2004-2006 metams jame numatyta 2,1 mlrd. litų.
Šiuo metu įgyvendinami 12 transporto plėtros projektų, kurie skirti Lietuvos keliams modernizuoti, aplinkkeliams tiesti Vilniuje ir Klaipėdoje. 5 projektai skirti geležinkelių sistemai atnaujinti. Jų bendra vertė siekia 1,7 mlrd. litų.
Finansuojami 25 aplinkosaugos projektai, tarp jų geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros rekonstrukcija Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose, kuriai atiteks 1 mlrd. litų. Iš šių lėšų tvarkomi sąvartynai ir šiukšlynai. Iš viso šalyje įgyvendinama per 2 tūkst. projektų, finansuojamų iš ES lėšų.
Dar yra ko pasimokyti
Finansų ministerijos ES programų valdymo departamento direktorė Ana Stankaitienė įsitikinusi, kad realią ES paramos naudą jau gali pajusti nemažai Lietuvos gyventojų: „Apšiltinta nedidelio miestelio mokykla, nutiestas naujas kelias, pradėjo veikti nauja mokymo programa, ūkininkas įkūrė ūkį – visa tai skirta paprastiems žmonėms”.
Ministerijos atstovė neigia priekaištus, kad didžioji ES paramos dalis nusėda didžiuosiuose miestuose, sostinėje. Jos teigimu, skirstant pinigus atsižvelgta į regioninės plėtros prioritetus, todėl nemažai lėšų skirta kaimo plėtros ir žuvininkystės projektams, ne vieną įgyvendina pavieniai ūkininkai.
Nors skaičiumi bene daugiausiai jų registruota Vilniaus mieste ir apskrityje, dalis jų yra nacionalinės reikšmės, pavyzdžiui, didžiuliai infrastruktūros projektai, ir tarnauja visai Lietuvai, tikina A.Stankaitienė.
Ministerijos atstovų teigimu, paraiškų gauta per 5 tūkst., o prašyta suma viršijo tą, kurią galima skirti, 2 kartus. Kai kuriose srityse konkuravo net 7 projektai, o parama skirta vienam jų. Tačiau yra sričių, kurioms nesurinkta pakankamai projektų visai numatytai sumai.
Dalis projektų dar parengiami nepakankamai gerai, trūksta patirties. Sunkumų iškyla ir juos administruojant. R.Kriščiūno pastebėjimu, gavę paramą asmenys ar organizacijos, įstaigos įgyja labai didelę atsakomybę, tenka teikti daug ataskaitų, laikytis įvairių reikalavimų.
Ne paslaptis, kad kai kuriems tai pasirodo pernelyg sunku. Pernai buvo 3-4 projektai, kuriems parama buvo skirta, bet jų vykdytojai vėliau jos atsisakė.
„Viešųjų pirkimų procedūros labai sudėtingos, ne visos savivaldybės jas gerai perpratusios, ypač mažesnių miestų, rajonų, kitiems pritrūksta darbuotojų, kurie užsiimtų projekto įgyvendinimu”, – aiškina ministerijos sekretorius.
Bendru jo vertinimu, ES lėšos Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, panaudojamos pakankamai sklandžiai. Vis dėlto daugiau dėmesio reikėtų skirti paraiškų vertinimui. Tai ypač aktualu verslo projektams. Deja, kai kada tai užtrunka ne 3 mėn., kaip turėtų, o net visus metus.