Praėjus beveik metams po tarptautinio idėjinio Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkurso, vakar mero iniciatyva surengtoje diskusijoje buvo oficialiai konstatuota, kad konkrečios pagrindinės Kauno gatvės atnaujinimo programos vis dar nėra. Dėl to prieš dvejus metus Savivaldybės sudaryta darbo grupė bus paleista, iš valdininkų ir specialistų formuojama nauja. Svečiai iš Vilniaus, dalyvavę rengiant Gedimino prospekto rekonstrukcijos projektą, įspėjo apie „nusiposėdžiavimo” pavojų.
Ekspertų taryba vis dar neįteisinta
„Būtų gerai, kad lemiamus sprendimus dėl Laisvės alėjos ateities pirmiausiai priimtų aukščiausios kvalifikacijos specialistai, o tada jie būtų pateikiami politikams”, – norą kliautis profesionalais pademonstravo Kauno meras Arvydas Garbaravičius. Profesionalų netrūko ir prieš dvejus metus sudarytoje Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbo grupėje. Tačiau, kaip prisimena viena jos narė, architektė Gražina Janulytė-Bernotienė, kiekviename posėdyje iš naujo būdavo grįžtama prie tų pačių problemų, o „namų darbai” nevykdomi.
Mero nuomone, idėjos greičiau virstų konkrečiais darbais, jei pagaliau būtų įteisintas Kauno architektūros urbanistinės ekspertų tarybos nepriklausomas statusas. Iš didžiausią autoritetą turinčių miesto architektų suburta taryba visuomeniniais pagrindais Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriuje dirba nuo praėjusio rudens. Juridiškai jos nepriklausomas statusas dėl esą biurokratinių procedūrų neįteisintas lig šiol.
LAS Kauno skyriaus atstovai yra pasiūlę ekspertų tarybai suteikti viešosios įstaigos statusą. Taip ši taryba veikia sostinėje. Meras vakar pareiškė esąs už tai, kad ekspertų tarybos nariams už darbą būtų mokama.
Koncepciją – kartu su biurokratinėmis procedūromis
Savivaldybės užkulisiuose kalbama, kad merą pasidomėti kauniečių mylimiausios gatvės – Laisvės alėjos rekonstrukcijos eiga paskatino artėjantys rinkimai. Oficiali versija – rengiantis Laisvės alėjoje keisti susidėvėjusius šviestuvus, kilo triukšmas, kad jų išvaizdai nepritaria specialistai. Nežinia, kaip yra iš tikrųjų, tačiau mero dėmesys Laisvės alėjos ateičiai jau davė rezultatų.
Diskusijoje dalyvavęs Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius pranešė, kad išvakarėse priimtas sprendimas skirti lėšų Naujamiesčio specialiajam planui rengti. Nors dar prieš keletą mėnesių Kauno savivaldybės paminklotvarkininkus buvo pasiekęs atsakymas iš KPD: pinigų šiemet neverta tikėtis.
Registrų centro Kauno skyrius irgi tik diskusijos išvakarėse po keturių mėnesių atsirašinėjimo pagaliau priėmė dokumentus teisiškai įregistruoti Laisvės alėjos statinius ir įrenginius.
Teisinė Laisvės alėjos statinių ir įrenginių registracija, žemės perėmimas Savivaldybės žinion, specialiojo ir detaliojo planų rengimas – tai biurokratinės procedūros, kurias, Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus vardijimu, būtina atlikti.
Tačiau, kaip diskusijoje pastebėjo LAS Kauno skyriaus vadovas Gintaras Balčytis, biurokratinės procedūros neturi stabdyti Laisvės alėjos raidos programos rengimo. „Jei nebus koncepcijos, jokie detalieji planai neišspręs Laisvės alėjos problemų”, – pastebėjo G.Balčytis.
Pasiūlė dažyti centralizuotai
„Reikia kuo greičiau inventorizuoti pernai vykusio tarptautinio idėjinio Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkurse pasiūlytas idėjas ir parengti konkurencingiausios Kauno gatvės raidos programą, kurioje būtų išvardytos artimesnės ir tolimesnės užduotys”, – teigė architektas Audrys Karalius.
Profesorius Algimantas Miškinis pasigedo Savivaldybės įkurtos Laisvės alėjos darbo grupės nuveiktų darbų viešos ataskaitos. Jis taip pat pastebėjo: vargu ar dabar iškilusią techninę Laisvės alėjos šviestuvų problemą galima spręsti atsietai nuo bendros koncepcijos. „Aišku, galima Laisvės alėjos rekonstrukciją vykdyti nuo pabaigos darbų – šviestuvų parinkimo. Tačiau tai neįmanoma be apšvietimo projekto, o šis susietas su Laisvės alėjos būsimojo vaizdo visuma. Apšvietus pėsčiųjų gatvę naktį, iškils jos dienos vaizdo problema. Reikės rengti fasadų dažymo projektą. Bet nemanau, kad apšvietimo ir fasadų dažymo projektų negalima rengti lygiagrečiai su specialiuoju planu”, – teigė profesorius. Jis pasiūlė būdą, kaip galima būtų greičiau sutvarkyti apsilupinėjusius Laisvės alėjos namų fasadus. „Lyg ir negalima priversti pastatų savininkų nudažyti fasadus. Bet, pavyzdžiui, Vilniaus centre fasadai buvo nudažyti centralizuotai, o pastatų savininkams Savivaldybė pateikė sąskaitos už atliktus darbus”, – pasakojo profesorius ir nedetalizavo, per kurį laiką pastatų šeimininkai turėjo apmokėti pateiktas sąskaitas.