Vasaros sostine neretai tituluojama Palanga siekia perimti dalį klientų iš Druskininkų, nes artimiausiais metais pajūryje užsimota įsteigti mažiausiai penkis SPA (Sanitas Per Aqua) centrus. Bendra projektų vertė siekia apie 100 mln. litų. Tokiu būdu norima sumažinti Palangos sezoniškumą, nes iki šiol kurortas atgydavo tik vasarą.
Investicijų dydis – 100 mln. litų
Pastaraisiais metais Baltijos šalyse sveikatingumo SPA centrai pasidarė itin populiarūs. Trijų raidžių SPA junginys reiškia Sanitas Per Aqua (sveikata per vandenį). Tai kažkas per vidurį tarp viešbučio ir sanatorijos. SPA centruose taikoma fizioterapija, gydomasis ir palaikomasis masažas, gydymasis vandeniu, purvo vonios, teikiamos higienos ir kitos paslaugos. SPA centruose paprastai būna ir vandens įrenginių: vandens čiuožyklos, dirbtinės bangos ir pan. Artimiausiais metais į panašių kompleksų statybas Palangoje ketinama investuoti ne mažiau kaip 100 mln. Lt.
„Žmonės turi žinoti, kad kurortas pritraukia dideles investicijas ir jau greitai jame prasidės šiuolaikinių SPA centrų statybos”, – „Kauno dienai” sakė Palangos savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Vaitkus.
Buvusios sanatorijos „Jūratė” sklype SPA centrą ketina statyti bendrovė „Pinus Proprius”. Panašūs yra ir viešbučių „Vanagupė” bei „Palangos vėtra” užmojai. Modernų kompleksą jau įsirengė ir penkių žvaigždučių viešbutis „Palanga”. Pastarosiomis savaitėmis Savivaldybė patvirtino net penkių sklypų detaliuosius planus, susijusius su SPA centrų steigimu.
Tikisi pratęsti sezoną
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas Gintautas Rekašius įsitikinęs, kad sveikatingumo kompleksai padės pratęsti Palangoje poilsiavimo sezoną.
„Sezoniškumas iki šiol buvo silpnoji vieta, tačiau po kurio laiko Palanga sėkmingai galės konkuruoti su Druskininkais, – įsitikinęs G.Rekašius. – Pajūris iki šiol nesirūpino aktyvesne gydomojo turizmo reklama, nors čia yra ne tik Baltijos jūra, bet ir mineralinio vandens gręžiniai”.
Tuo tarpu 2005-ųjų pabaigoje kurorto rinkodaros strategiją parengusios konsultavimo bendrovės „EKT Grupė” eksperto Dariaus Dulskio nuomone, su Druskininkais Palangai bus sudėtinga konkuruoti.
„Pakanka pasižiūrėti, kiek pajūryje kainuoja žemė, ir viskas pasidarys aišku”, – sakė D.Dulskis. Tačiau ekspertas neabejoja, kad tam tikrą dalį turtingų klientų Palanga persivilios.
Teiks brangesnes paslaugas
Kaip „Kauno dienai” sakė „Vanagupės” vykdomoji direktorė Giedrė Mikaitienė, apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto SPA centrą siekiama pastatyti iki šv. Kalėdų, nors statybų užmojai labai dažnai keičiasi dėl įvairių derinimų. „Mus skiria tik kelios dienos nuo realių darbų pradžios, todėl jei biurokratai nesukliudys, darbus pradėsime per artimiausias dvi savaites”, – vylėsi G.Mikaitienė. Pasak jos, rekonstravus šiuo metu „Vanagupėje” veikiantį nedidelį SPA centrą, gerokai išsiplėstų teikiamų paslaugų spektras. Komplekso projektuotojus konsultavo garsi Austrijos kompanija „Schletterer Wellness and Spa design”. Ji įrengė žinomą pasaulyje laivą „Queen Mary II”.
Paklausta, ar Palangos sveikatingumo kompleksai galėtų nukonkuruoti Druskininkų kurortą, G.Mikaitienė tikino, kad pajūryje paslaugos bus brangesnės. „Mūsų klientas yra visiškai kitoks”, – sakė G.Mikaitienė.
Naudos jūros vandenį
„Vanagupės” vadovė G.Mikaitienė tikino, kad iškilsiančio komplekso baseinui pripildyti bus naudojamas Baltijos jūros vanduo. Palangoje kol kas tik „Auskos” viešbutis, priklausantis valstybei, savo baseinus papildo jūros vandeniu. Jis pumpuojamas vamzdžiu, kuris yra maždaug 10 metrų gylyje toli jūroje. Formaliai vamzdynas priklauso Vyriausybės kanceliarijai, todėl „Vanagupei” pirmiausiai tektų pasirūpinti Vyriausybės leidimu.
„Specialūs įrenginiai buvo pastatyti sovietmečiu ir nutiesti beveik visu Palangos pajūrio ruožu, todėl vamzdynu ketinanti pasinaudoti „Vanagupė” pirmiausiai turės tartis su mumis”, – sakė valstybės įmonės „Baltija” direktoriaus pavaduotojas Voldemaras Kesminas.
Tiesa, minėtas vamzdynas yra gerokai susidėvėjęs. G.Mikaitienė prasitarė, kad svarstoma galimybė vamzdyną nusitiesti savo jėgomis.
Konkurencijos nesibaimina
Druskininkų „SPA Vilnius” komplekso direktorius Edmundas Nekraševičius teigia, kad Palanga, nors ir skirtingai, bet kuriuo atveju konkuruoja su Druskininkais. „Palanga turi jūrą, o Druskininkai – gydomąjį mineralinį vandenį, – skirtumus akcentavo E.Nekraševičius. – Žinoma, Palangoje galima pristatyti ligoninių, bet iš kur jie (palangiškiai) turės tiek personalo”.
Be to, kad Baltijos vanduo mineralinėmis savybėmis būtų panašus į Druskininkų vandenį, anot E.Nekraševičiaus, jūros vandens druskingumą palangiškiams tektų padidinti bent penkis kartus.
Vis dėlto E.Nekraševičius neneigia, kad konkurencija skatins kurortus teikti aukštesnės kokybės paslaugas, nors bet kuriuo atveju Druskininkuose tokia pati paslauga bus vis tiek pigesnė. Jis įsitikinęs, kad Druskininkams nereikia net reklamos, nes geriausia reklama yra „iš lūpų į lūpas”.