Dykynėje šeimininkauja tik vėjas

Žemiau Kauno HES plytinčią Nemuno pakrantę šiuo metu galima vadinti 6,5 ha ploto dykviete. Seniau čia buvo verčiamos statybinės atliekos, iš katilinės vežami ir pilami pelenai. Ir dabar pakrantės gruntas dar užterštas. Tačiau čia yra ir vienintelis šalyje ornitologinis draustinis, esantis miesto ribose.

Šioje teritorijoje pirmiausia numatyta grąžinti sklypus žemės savininkams. Tačiau tolesnis dykvietės likimas neaiškus – siūloma kurti parką, statyti uostą arba grąžinti ją buvusiems savininkams.

Bendruomenė norėtų parko

Petrašiūnų gyventojams Nemuno pakrantė nuo HES iki buvusio popieriaus fabriko atrodo gerokai darkanti mikrorajoną – šalia pušų ir krūmynų čia riogso įvairūs gelžgaliai, statybinės atliekos. Pasak netoli esančios Nemajūnų gatvės gyventojų, pavasarį ir vasarą šalia jų namų žaliuojančiose pievose neretai kyla gaisrai.

Petrašiūnų bendruomenės centro direktorė Leonora Godvadienė pasakojo, kad žmonės turėjo įvairių idėjų. „Buvo minčių įkurti kartingų trasą, sporto aikštynus, parką, – kalbėjo ji. – Apskritai geriausia būtų dykvietę prijungti prie Pažaislio parko ir kurti čia rekreacinę zoną“.

Tarpukariu čia buvo mėgstama kauniečių poilsio vieta. Sovietmečiu ji atiduota pramonės įmonėms. Šios vežė ir vertė čia metalo laužą, statybines atliekas, iš Petrašiūnų katilinės buvo gabenami pelenai. Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Marijos Stanikūnienės teigimu, daug metų vežtos atliekos dabar slūgso po žeme, o gruntas tebėra užterštas. „Manau, kad čia parką steigti netikslinga, – sakė vedėja. – Petrašiūnuose yra daug žaliojo ploto – čia yra Kauno marių regioninis parkas“. Jai pritarė ir Petrašiūnų seniūnas Algimantas Vilkevičius. „Kurti rekreacinę zoną brangiai kainuotų, todėl pirmiau reikėtų pasirūpinti esamais parkais, o šias žemes reikia grąžinti savininkams ir paskui galvoti, ką daryti“, – mano jis.

Gali būti statomas uostas

Kauno tarybos narys Gediminas Petrauskas siūlo Petrašiūnų pakrantėje įkurti krovininių laivų uostą. Jis mano, kad ši vieta pranašesnė už alternatyvų Marvelės projektą. „Petrašiūnai yra daug geresnė vieta dėl planuojamo statyti pietrytinio lanksto, čia yra geležinkelis“, – įsitikinęs politikas.

Bendrovė „Hidroprojektas“ yra parengusi brėžinius ir pasiūlymus dėl slenksčių įrengimo, kurie reguliuotų ir užtikrintų reikiamą laivybai vandens lygį.

Krovininio uosto statyba Petrašiūnų dykvietės vietoje įtraukta ir į strateginį miesto planą. Bet Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Meilė Nistelytė teigė, kad pirmenybė bus teikiama žemės savininkams. „Paskui gyventojai turės rengti detaliuosius planus, o tada Savivaldybė turės išpirkti iš jų reikiamą plotą, jei bus nuspręsta statyti uostą“, – aiškino ji.

M.Nistelytė minėjo, kad dabar bendrajame miesto plane dykvietės žemė turi bendro naudojimo statusą. Vadinasi, net ir atgavę
sklypus savininkai negalės nieko statyti, kol Savivaldybė nepakeis žemės paskirties.

0,3 ha laisvo dykvietės ploto paskirta įmonei „Kauno švara“, kuri pagal Kauno regiono atliekų tvarkymo projektą čia ketina statyti stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę. „Čia dar planuojame įrengti vietą nugenėtoms šakoms ir surinktiems mieste lapams“, – sakė „Kauno švaros“ generalinis direktorius Petras Čiegis.

Savininkai netekę vilties

Tuo tarpu žemės savininkai sako jau netekę vilties susigrąžinti paveldėtus dykvietėje sklypus. „Puspenktų metų minu Savivaldybės, Kauno apskrities administracijos slenksčius, bet nieko nelaimiu“, – tvirtino šalia dykvietės gyvenanti Ona Bukartienė. Ji net sulaukusi pasiūlymų vietoje jai priklausančio sklypo susirasti ir atsiimti žemę kituose šalies rajonuose. „Bet iš kur man, paprastam žmogui, žinoti, kur tos laisvos žemės yra, o ir vertė bus visai kita nei esančios mieste“, – stebėjosi valdininkais moteris.

O.Bukartienė prisiminė, kad iš pradžių žemės grąžinimas strigo dėl planuojamo statyti krovininių laivų uosto. „Dabar jau nė nežinau, dėl ko tie reikalai vilkinami“, – kalbėjo ji.

Į dykvietėje esančius grąžintinus sklypus pretenduoja aštuonios Nemajūnų gatvėje gyvenančios šeimos. Kalbinti žmonės taip pat minėjo, kad jau prarado viltį atkurti čia nuosavybę. Kai kurie prasitarė, kad jau yra ir besidominčiųjų šiais plotais pirkėjų. „Bet kol nėra nuosavybės dokumentų, rimtų šnekų nebuvo“, – sakė gyventojai.

Gyvena daug paukščių

Dalis dykvietės teritorijos patenka į ornitologinio draustinio zoną, besidriekiančią abiejuose Nemuno krantuose. Tai vienintelė šalyje paukščius sauganti teritorija, kuri įkurta mieste.

Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Rondamanskienė sakė, kad uosto statybos pakenktų čia perintiems paukščiams. „Pastačius HES, šiame Nemuno ruože vanduo neužšąla, todėl čia žiemoja apie 5 tūkst. vandens paukščių – ančių, gulbių, laukių, dančiasnapių, kirų, kai kurios rūšys saugomos kaip nykstančios“, – pasakojo G. Rondamanskienė. Iš viso šiose upės pakrantėse žiemą gyvena iki 19 rūšių sparnuočių.

1988 metais įsteigtame draustinyje yra ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių rūšių. Tai juodakakliai narai, smailiauodegės antys, jūriniai ereliai, raudonkojai tulikai, tikučiai, gulbės giesmininkės, pilkosios žąsys, mažieji kirai, tulžiai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.