Verslumui ugdyti reikia žinių

Verslo duonos ragavę ekonomikos žinovai tvirtina, kad dėl nepritekliaus virkaujančius lietuvius išgelbės tik finansinis išprusimas ir suvokimas, jog verslas nėra išrinktųjų privilegija.

Statistika rodo, kad prie ES valstybių artėjantį Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygį savo kailiu pajuto mažuma. Dauguma gyventojų tvirtina, kad šalies ekonomikos plėtra juos aplenkia – gyvenimas nė kiek nepagerėjo. Paprasčiau tariant, daugiau nei pusę piliečių aplenkia pinigai, nors jie daug ir sunkiai dirba.

Specialistai ir verslininkai įvardija pagrindines tokios „neteisybės” priežastis – tai finansinis žmonių neišprusimas, neugdomas verslumas ir baikštus taikstymasis su blogomis gyvenimo sąlygomis. Jie vieningai tvirtina, kad žmonių gyvenimą galima pagerinti tik išmokius juos tvarkyti savo pinigus ir ugdyti verslumą.

Kaltas mąstymas

„Nedera tikėtis stebuklo, kad jo finansinės problemos pačios savaime išsispręs, arba koks „geras dėdė”, nauja valdžia, geresnis darbdavys ar dosnesnis rėmėjas duos”, – sakė Vilniaus verslo konfederacijos prezidentas Rimvydas Jasinavičius.

Jis piktinasi, kad verslumą žmonės dažnai mistifikuoja ir įsikala klaidingą suvokimą, kad tai duota vien išrinktiesiems. „Verslumas yra duotas kiekvienam, tik nemėginę jo taikyti praktikoje žmonės neturi įgūdžių, o įgūdžius galima ugdyti”, – pažymėjo jis. Verslumas paprasčiausiai gali būti apibrėžiamas kaip aktyvi gyvenimo pozicija, drąsa, gebėjimas planuoti, panaudoti kitų sugebėjimus ir darbą. Tai suvokimas, kad nuomodami asmeninę darbo jėgą gero gyvenimo neturėsime.

„Ketinantieji imtis verslo turi žinoti du dalykus: privalu turėti aiškią idėją, ką parduosi visuomenei, suvokti, kad norėdamas sukurti bendrąjį vidaus produktą privalėsi išnaudoti kitus”, – sakė EKT grupės direktorius Gintas Umbrasas. Pasak jo, šiandien didelių lūkesčių kupinas jaunimas vos pradėjęs dirbti tikisi kilti karjeros laiptais ir gauti didesnį atlyginimą. Jie turi žinoti, kad tokia dinamika galima tik versle.

Ydinga švietimo sistema

Anot Jasinavičiaus, finansiniu švietimu ir verslumo ugdymu turėtų rūpintis švietimo sistema – dar mokykloje arba universitetuose mokyti šių dalykų. Tačiau jis pabrėžė, kad sustabarėjusi Lietuvos švietimo sistema nemoko žmonių valdyti savo finansų. Todėl žmonės patys turi suvokti, kad yra atsakingi už savo pinigus, už kuriuos gali susikurti geresnį gyvenimą sau ir savo šeimai. Umbrasas palaiko šią nuomonę ir tvirtina, jog didžiausias valstybės indėlis būtų, jei ji per švietimą keistų žmonių mąstymą.

Specialistai pažymi, kad visuomenėje vyrauja nuomonė, jog imtis verslo, išsišokti – negerai. „Tai diegiama jau mokykloje, todėl visuomenė nusiteikusi ne parduoti idėją, o tarnauti. O verslininkas piešiamas kaip „Lamborghini” važinėjantis ir paskutinį kąsnį atimantis baubas”, – LŽ teigė Umbrasas.

Paskutiniai Europoje

Šiuo metu pagal verslumą Lietuva užima paskutinę vietą ES – iš visų dirbančių žmonių verslininkai sudaro tik 2,7 proc., o Didžiojoje Britanijoje šis rodiklis siekia daugiau nei 10 procentų. Jasinavičius teigia, kad šalies verslumą galima nustatyti ir pagal tokius rodiklius: kiek žmonių nori turėti savo verslą, kiek mėgino pradėti verslą, kiek iš tų bandžiusiųjų išliko ir kokį pelningumą pasiekė išlikusieji.

Menką verslumą rodo ir statistiniai duomenys. Štai Registrų centro skaičiavimais, praėjusiais metais veiklą nutraukė triskart daugiau individualių įmonių, negu buvo užregistruota. Uždarųjų akcinių bendrovių pernai įregistruota per 4 tūkst., tačiau penktadalis rinkoje neišsilaikė.

„Jei lyginsime lietuvių ir amerikiečių verslumą, lietuviai pasirodys itin pasyvūs. Esame pasyvesni ir už klasikinius europiečius, tarkime, prancūzus. Verslumu atsiliekame ir nuo estų”, – aiškino Umbrasas. Jo žodžius iliustruoja Statistikos departamento duomenys: tūkstančiui lietuvių tenka 16,3 smulkiosios ir vidutinės įmonės, o europiečiams – apie 50.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.