„Ekrano” darbuotojus gelbės įstatymu

Dėl Panevėžio bendrovės bankroto kaltinantis pirštas krypsta ir į savininkus, ir į įmonės vadovus, ir į bankus. Tarp versijų pasiklydę politikai sutarė, kad dabar svarbiausia taisyti teisės aktus, kad būtų galima išmokėti algas 4000 darbuotojų.

Seimui kitą savaitę skubos tvarka bus siūloma mesti gelbėjimosi ratą algų negaunantiems bankrutuojančios Panevėžio kineskopų gamyklos „Ekranas” darbuotojams.

Vakar šios bendrovės situaciją su įvairių institucijų atstovais aptaręs Seimo Ekonomikos komitetas sutarė teikti įstatymo pataisą, kuri leistų atsiskaityti su 4000 darbuotojų. Tuomet nereikėtų laukti teisminių ginčų tarp bendrovės ir bankų baigties.

Vakar politikai išklausė ir versijas, kas kaltas dėl įmonės bankroto. Daugiausiai kritikos teko „Ekrano” savininkams ir vadovams.

Stabdo įtarimai

Posėdyje „Ekrano” valdybos nariai aiškino, kad vienintele kineskopų gamykla Europos Sąjungoje išlikusi bendrovė neatsilaikė prieš pasaulines tendencijas. Kartota, kad rinka renkasi pigesnę produkciją iš Turkijos ir Azijos šalių. Šiame kontekste, pasak vadovų, viską dar labiau apsunkino bankai, vengiantys teikti ilgalaikiais paskolas. Didžiausias smūgis, anot jų, buvo bankroto administratoriaus paskyrimo apskundimas.

Bendrovei kreditus teikusių bankų atstovai aiškino, kad „Ekranui” pagalbos rankos nebetiesė, nes netikėjo jų planais išbristi iš nuostolingo verslo. Bankininkai vieningai peikė vadovavimą įmonei, kuris esą ir privedė iki bankroto. Jie piktinosi, kad apie planus skelbti bankrotą jie nebuvo iš anksto informuoti. Skundą teismui motyvavo abejone dėl bendrovės paskirto administratoriaus tinkamumo.

Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys aiškiau apibūdino situaciją. Pasak jo, „pagrindiniai žaidėjai – bankai” įtaria, kad su „Ekranu” susijusios įmonės turi ketinimų netinkamai pasielgti su bankrutuojančios bendrovės turtu. Taip pat komitete sklandė tyčinio bankroto versija.

„Administracija padarė klaidą – 200 mln. litų skolų turinti bendrovė nederino savo veiksmų su kreditoriais. Pagrįstai kyla abejonės ir įvairios interpretacijos”, – situaciją po posėdžio įvertino Ekonomikos komiteto pirmininkas Vytas Navickas.

Kenčia žmonės

Labiausiai dėl vykstančių ginčų kenčia paprasti „Ekrano” darbuotojai. Laiku nepaskyrus bankroto administratoriaus neįmanoma vykdyti funkcijų, numatytų Garantinio fondo ir Bankroto įstatymuose. Tai reiškia, kad neįmanoma atleisti darbuotojų, išmokėti jiems algas bei išeitines kompensacijas.

„Keturi tūkstančiai neturi kentėti dėl tokio nesutarimo”, – posėdyje darbuotojų skaudulius emocionaliai priminė „Ekrano” profsąjungos pirmininkė Liucija Mikulėnienė. Politikų ir valdininkų profsąjungos vardu ji prašė kuo greičiau rasti išeitį, bandė suminkštinti ir kreditorių širdis: „Būkit ir žmonės, ne tik bankininkai”.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis pastebėjo, kad iš esmės atsiskaitymas su žmonėmis reikalauja palyginti mažai lėšų – 2,5-3 mln. litų. Pasak jo, valstybė nuostolio patirs tuo mažiau, kuo greičiau bus galima atsiskaityti su žmonėmis. Dabartinė situacija Garantiniame fonde leistų atsiskaityti iki birželio pabaigos.

„Šiuo metu yra patinė situacija. Procesai socialiai labai jautrūs, tačiau nieko negalima padaryti dėl kilusio ginčo”, – sakė Rainys.

Skubiai keis įstatymus

Ūkio ministerijos sekretorius pasiūlė parlamentarams pataisyti įstatymus, kad, kol kreditoriai ginčija paskirtą administratorių, laikinai šias pareigas atliekantis asmuo galėtų bent jau atsiskaityti su darbuotojais ir sustabdyti įsiskolinimų augimą.

Kitas esmines funkcijas tikrasis administratorius įvykdytų pasibaigus teisminiams ginčams. Pasak Rainio, laikinojo administratoriaus darbą prižiūrėtų kreditoriai, Įmonių bankrotų valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos.

Komitete pasigirdusias abejones, ar teisinga taisyti teisės aktus dėl vienos bendrovės, nustelbė sutarimas, kad Panevėžio „Ekrano” situacija yra išskirtinis atvejis. „Tai ypatingas objektas. Tokio bankroto, kai darbuotojų skaičius viršija 4000, dar nebuvo”, – aiškino ministerijos sekretorius.

Rainys pabrėžė, kad paraleliai Vyriausybės sudarytos komisijos ieško būdų rasti įmonės pirkėją.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.