Po netrumpai trukusio tyrimo „Panevėžio rytui” pavyko išsiaiškinti, kokios užkulisinės kovos virė ir dabar tebeverda „Ekrano” bendrovėje ir jos prieigose.
Iš to galima daryti prielaidą, kad bankrutuojančios „Ekrano” bendrovės vadovai dar prieš dvejus metus galėjo žinoti, kad įmonės krachas bet kuriuo atveju yra neišvengiamas, ir nesiėmė jokių priemonių jo padariniams švelninti.
Negana to, bendrovės vyriausieji finansininkai ir generalinis direktorius Eimutis Žvybas stengėsi kuo daugiau „Ekrano” lėšų perkelti į kitų, dažnai jų pačių ar kitų bendrovės akcininkų kontroliuojamas įmones.
Vieną tokią finansinę operaciją, kurios metu daugiau nei 10 mln. litų nežinia už ką turėjo iškeliauti į „Ekrano” akcininko turko Aydino Gizo kontroliuojamą įmonę, pastebėjo ir sustabdė įmonę kreditavę bankininkai.
Paskyrimas bankui sukėlė nerimo
Šio tyrimo imtis privertė žinia, kad „Hansabankas” užprotestavo teismo sprendimą, kuriuo „Ekrano” administratoriumi buvo paskirtas E.Žvybo pasiūlytas Laisvutis Virgilijus Survila.
Šio banko atstovai tokį savo žingsnį komentavo aptakiai, tačiau leido suprasti, kad L.V.Survilos kandidatūra buvo derinama tik su keliais stambiais kreditoriais, ir siūlė ieškoti visiems priimtino kandidato.
Nerimauti „Hansabanko” vadovams tikrai yra dėl ko.
„Ekranas” šiam bankui yra įsiskolinęs apie 50 mln. litų. Tai yra mažesnė suma nei bendrovės skola SEB Vilniaus bankui, tačiau bėda ta, kad už šią paskolą „Hansabankui” įkeistas menkavertis turtas: gamybos įrenginiai, stiklo lydimo krosnis, kažkokie agregatai.
Kitaip tariant, už 50 mln. litų skolą po bendrovės bankroto bankui „Hansabankas” atitektų geras molio gabalas, krūva plytų ir dar didesnė krūva metalo laužo.
Tuo tarpu SEB Vilniaus bankui bendrovė yra įkeitusi savo pastatus ir žemę, kurie šiokią tokią vertę dar turi.
Dėl tokios apgailėtinos padėties šiuo metu juntama įtampa „Hansabanko” vadovybėje. Visi mėgina aiškintis, kodėl buvo priimtas sprendimas finansuoti beviltišką bendrovę ir dar neturint įkeisto rimto turto.
Pinigai išbarstyti po smulkias įmones
Paskirtas „Ekrano” bendrovės administratorius turi teisę peržiūrėti nenaudingas sutartis, kreiptis į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiomis ir bandyti susigrąžinti tuos milijonus.
Tačiau ar ryšis tokiam žingsniui paties E.Žvybo pasiūlytas ir teismo patvirtintas bendrovės administratorius? Tuo tarpu išbarstytų po smulkias įmones „Ekrano” milijonų tikrai yra. Ir ne vienas.
Tų smulkių bendrovių savininkai yra tie patys „Ekrano” bendrovės vadovai, todėl kreditoriai turi pagrindo įtarti, kad kai kurie sandoriai buvo sudaromi turint tikslą kuo daugiau pinigų perkelti iš „Ekrano” bendrovės sąskaitos į savo pačių kontroliuojamas įmones.
Atrodo, kad artimiausiu metu tarp kreditorių turėtų užvirti kova dėl bendrovės administratoriaus posto.
Kai kurių specialistų manymu, SEB Vilniaus bankas nėra suinteresuotas peržiūrėti bendrovės sandorius. Šis bankas per daugelį metų esą jau pakankamai uždirbo iš gautų palūkanų, dalis „Ekrano” skolos jau nurašyta, o kita dalis į nuostolius bus nurašyta šiais metais.
Be to, pardavęs įkeistą žemę ir pastatus, SEB Vilniaus bankas atgaus dar kelis milijonus litų.
Skubus akcijų pirkimas sukėlė įtarimų
Praėjusių metų lapkričio 15 dieną skubiai buvo sušauktas neeilinis „Ekrano” bendrovės akcininkų susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta nauja 14 mln. 190 tūkst. 690 litų vertės akcijų emisija.
Iš pirmo žvilgsnio šis faktas neatrodo kažkuo keistas. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio.
Šias visas vardines akcijas, mokėdamas net po 5 litus už vieną, įsigijo kito „Ekrano” bendrovės savininko turko A.Gizo kontroliuojama bendrovė „CPT Investments LTD”. Įdomu tai, kad tuo metu už „Ekrano” bendrovės akcijas Vertybinių popierių biržoje buvo mokama ne daugiau kaip 2 litai.
Gal A.Gizas neturėjo kur pinigų dėti, kad taip švaistė milijonus į kairę ir dešinę. Ir kokių velnių jam prireikė tų akcijų, jeigu situaciją „Ekrano” bendrovėje jis valdė ir be jų?
„Ekranas” jau merdėjo ir pirkti tokios įmonės akcijas galėjo tik beprotis.
Privertė sandorio atsisakyti
Pirkti niekam nereikalingų jau žlungančio „Ekrano” akcijų bendrovę „CPT Investments LTD” kažkas privertė. Tačiau – kas ir kodėl?
„Panevėžio rytui” pavyko išsiaiškinti, kad „Ekrano” bendrovės ir jau minėtos užsienio firmos vadovus į kampą buvo įvarę bankininkai, kurie įtarė vieną sandorį esant neskaidrų.
„Ekrano” bendrovė iš vienos Prancūzijos firmos buvo įsigijusi naudotą kineskopų gamybos liniją. Bankininkai išsiaiškino, kad už ją prancūzai prašė 1 mln. eurų.
Tačiau pastaruoju momentu į sandorį buvo įpainiota tarpininkė – A.Gizo kontroliuojama „CPT Investments LTD”. Būtent ši firma nupirko prekę iš prancūzų ir pardavė „Ekranui”. Pirko už 1 mln. eurų, o panevėžiečiams pardavė jau už daugiau nei 14 mln. litų. E.Žvybas sutiko, kad ši visa suma būtų įskaičiuota kaip „Ekrano” bendrovės skola tarpininkei, ir paprašė bankų pinigų šiai skolai padengti.
Bankininkai įtarė susidūrę su galima apgaule ir finansuoti šį sandorį atsisakė bei pareikalavo, kad ta pati A.Gizo kontroliuojama užsienio kompanija už daugiau nei 14 mln. litų įsigytų „Ekrano” bendrovės akcijų ir tokiu būdu likviduotų skolą.
Nenorėdami skandalo bei baimindamiesi, kad gali visiškai pašlyti santykiai su bankais, E.Žvybas ir A.Gizas su bankininkų reikalavimu sutiko.
„Ekranas” maitino ne vieną bendrovę
Vartant „Ekrano” bendrovės dokumentus į akį krenta viena detalė – beveik visi pirkimo ir pardavimo sandoriai buvo atliekami per tarpininkus, o juos paprastai kontroliuodavo A.Gizas.
Kai kurie bankininkai „Panevėžio rytui” sakė, kad nors jie ir kreditavo bendrovės veiklą, dažnai negalėdavo žinoti, už kiek parduodami kineskopai, kiek mokama už žaliavas. Tarpininkui sumokėta suma buvo žinoma, tačiau jis sau galėdavo pasilikti ir labai didelę dalį pinigų.
Kad „Ekrano” bendrovę buvo tiesiog aplipę įvairūs tarpininkai, liudija ir atvejis su jau minėta „CPT Investments LTD”.
Be to, yra pagrindo manyti, kad ir paslaugas „Ekrano” bendrovė iš E.Žvybo ir kitų vadovų įkurtų bendrovių pirkdavo daug didesnėmis kainomis nei rinkos.
„Kagris”, Nevėžio spaustuvė, „Ekrano ekspedicija”, „Reklamos poreikis”, „Panevėžio balsas” – visos tos bendrovės yra gavusios užsakymų iš „Ekrano” arba būdavo remiamos kitokiais būdais.
„Ekrano ekspedicija” dirbo taip sėkmingai, kad per metus ne tik išgyveno, bet dar ir uždirbo 1 mln. litų pelno.
Milijono likimas liko neaiškus
Bendrovė „Ekrano ekspedicija” nusipelnė ypatingo dėmesio.
Šių metų pradžioje ši bendrovė, kurios daugiau nei 90 proc. akcijų priklausė „Ekranui”, buvo parduota. Su visu milijono litų pelnu, kuris beveik visas priklausė pagrindinei įmonei.
Kas vertė E.Žvybą ir kitus vadovus atsisakyti milijono litų, kai „Ekranas” jau išgyveno pirmuosius didžiulės krizės simptomus?
„Panevėžio rytas” tada iškėlė versiją, kad taip elgtis E.Žvybas galėjo vedamas tik vieno tikslo – nenoro, kad tie pinigai patektų į „Ekrano” sąskaitą. Tada tas lėšas galėjo nusirašyti kreditoriai, jas būtų reikėję naudoti išmokant darbuotojams algas.
Tada, metų pradžioje, buvo rimtų įtarimų, kad „Ekrano ekspedicija” gali būti parduota kam nors iš E.Žvybo aplinkos kad ir už dešimt litų, o tas milijonas gali būti tiesiog pasidalintas siaurame ratelyje.
Po pardavimo sutarties pasirašymo „Panevėžio rytas” teiravosi, kas ir už kiek įsigijo „Ekrano ekspediciją”, tačiau ir parduotos bendrovės vadovai, ir „Ekrano” atstovai atrodė lyg būtų burnas užsisiuvę.
Dar milijoną padovanojo savo bendrovei
Palyginti dar neseniai „Ekrano” vadovai, parduodami miesto savivaldybei sporto salę, irgi atsisakė beveik milijono litų.
Buvo skelbiama, kad miesto savivaldybės vadovai dėl sporto salės pirkimo derasi su sporto komplekso savininke „Ekrano” bendrove. Buvo paskelbta ir suderėta suma – 1 mln. 200 tūkst. litų.
Tačiau paskutiniu momentu „Ekranas” kompleksą pardavė ne savivaldybei, o „Ekrano” vadovų įkurtai bendrovei „Kagris”. Ir tik už 300 tūkst. litų.
Tada jau „Kagris” už 1 mln. 200 tūkst. litų sporto kompleksą pardavė miesto savivaldybei. Dėl šio gana keisto sandorio „Ekranas” patyrė 900 tūkst. litų nuostolių.
Mero drąsa keistai išblėso
Visi tie keisti pinigų judėjimai iš vienų bendrovių sąskaitų į kitas prasidėjo prieš keletą metų.
Jau tada bankininkai svarstė galimybę nutraukti „Ekrano” bendrovės finansavimą ir dabar gailisi to nepadarę anksčiau.
Vieni informacijos šaltiniai teigia, kad vieno banko Lietuvoje vadovas jau buvo parengęs raštą savo vadovams užsienyje, kuriame siūlė „Ekrano” bendrovės nebefinansuoti.
Tačiau tąkart esą įsikišo įtakingi Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai) seimūnai ir patyręs spaudimą bankininkas to rašto nebevežė.
„Ekrano” bendrovė ir neturėdama pinigų per rinkimus nuolat remdavo Tėvynės sąjungą ir jos kandidatus. Neseniai per Seimo rinkimus rėmė ir konservatorių J.Dautartą. Praktiškai visus E.Žvybo prašymus išpildydavo ir Panevėžio meras konservatorius Vitas Matuzas.
Kartais atrodydavo, kad Panevėžio miesto taryba yra tiesiog supančiota kažkokių įsipareigojimų, nes teikdavo „Ekrano” bendrovei įvairias mokesčių lengvatas net nepasidomėjusi, ar E.Žvybo veikla neveda viso miesto prie skaudaus kracho.
Ir šiomis dienomis, kai bendrovė jau nebeturi pinigų net algoms mokėti, miesto meras V.Matuzas ir jo aplinka sugeba tik prašyti pinigų iš Vyriausybės, lyg ši būtų kokia melžiama karvė. Meras nedrįsta pareikalauti „Ekrano” vadovų paaiškinimų dėl keistų sprendimų, kurie privedė „Ekrano” bendrovę ir dalį miesto gyventojų prie tokios gilios duobės.
Seimo nariai norėtų viską ištirti
Visai kitaip nei kažkokių įsipareigojimų supančiota miesto taryba ir jos vadovas V.Matuzas šiomis dienomis elgiasi Seimas.
Vakar Seimo Ekonomikos komitete buvo svarstoma padėtis „Ekrano” bendrovėje.
Nors į posėdį pasiaiškinti buvo kviečiamas pats generalinis direktorius E.Žvybas, jis vietoj savęs atsiuntė kelis savo pavaduotojus, kurie mažai ką tegalėjo paaiškinti.
Komiteto posėdyje dalyvavo įvairių bankų atstovai, Ūkio ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos departamento, atsakingo už ryšius su užsienio verslininkais, atstovai, Pramonininkų konfederacijos vadovai.
Tokios pirties, kokia buvo užkurta „Ekrano” bendrovės vadovams tame posėdyje, tikriausiai dar niekas nėra užkūręs.
Tiek bankininkai, tiek ministerijų atstovai bei patys pramonininkai kritikavo E.Žvybą už netikusį vadovavimą, už ne ta linkme kreiptus investicinius ir kitus pinigų srautus.
Kai kurie Seimo nariai po posėdžio kalbėjo, kad tiesiog būtina iki galo ištirti generalinio direktoriaus E.Žvybo ir kitų vadovų priimtus sprendimus, o radus nusikaltimo požymių kelti baudžiamąją bylą dėl lėšų iššvaistymo bei įmonės privedimo iki tyčinio bankroto.
Apie asmeninius turtus pakalbinti nepavyko
Per tą laiką, kol dirbo „Ekrano” bendrovėje, jos vadovai sugebėjo įsigyti ne po vieną brangų sklypą ar jau įrengtą poilsiavietę Palangoje, pirko brangius automobilius.
Kai Seimo pirmininku buvo Artūras Paulauskas, jo irgi prašė užtarimo, tačiau tada, komentuodamas situaciją „Ekrano” bendrovėje, A.Paulauskas pasakė maždaug taip: „Ką, jie pinigų algoms nebeturi? Tegul parduoda savo įkurtus uabus ir pinigų atsiras”.
Vakar „Panevėžio rytas” pabandė susisiekti ir su E.Žvybu, tačiau anksčiau jo turėtas telefonas šiuo metu jau nebenaudojamas, o kito numerio niekas nesakė.
Buvusi bendrovės atstovė spaudai Angelija Zokaitienė dar anksčiau teigė jokios informacijos apie bendrovės veiklą teikti nebegalinti, nes ji šio darbo jau nebedirbanti.