Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata teigia, kad Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas jau mąsto, kaip ir kada palikti Lietuvą.
Tačiau darbiečių lyderis atšovė, kad į Rusiją važiuotų tik su Raimondu Lopata. „Su Rusija, kaip ir su daugeliu kitų pasaulio šalių, mane sieja verslo ryšiai bei faktas, kad joje aš esu gimęs. Pono Lopatos prognozes vertinu absoliučiomis nesąmonėmis ir profesionalumo stoka”, – sakė jis.
Darbo partijos lyderį reaguoti privertė Rusijos portalui „Regnum.ru” duotas Sankt Peterburge viešinčio R. Lopatos interviu:
– Krizė Lietuvos parlamente netikėtai baigėsi krize didžiausioje šalies partijoje – Darbo partijoje. Ar šie įvykiai tarpusavyje susiję?
– Manau, kad taip. Darbo partijos lyderis V.Uspaskichas laimėjo parlamentą, bet pralaimėjo partiją. Iš jos ėmė bėgti žmonės.
– Iš čia, iš Rusijos, atrodo, jog tai – provokacija.
– Iš Rusijos daug kas matyti, nes ji aktyviai dalyvavo situacijoje Seime.
– Bet susidaro įspūdis, kad „kažkas” pasinaudojo lyderio pergale, jo galima euforija ir išprovokavo partijos byrėjimą.
– Man sunku spręsti, bet greičiausiai taip.
– Kas bus toliau?
– Nežinau. Tačiau man atrodo, kad dabar V.Uspaskichas mąsto, kaip ir kada palikti Lietuvą.
– Tai reiškia, kad partija, šiandien vaidinanti pagrindinį vaidmenį politiniame šalies gyvenime, nustos egzistavusi?
– Gali būti ir taip. Bet ši vieta tuščia neliks – į V.Uspaskicho vietą ateis kitas politikas.
– Rusas?
– Nemanau…
– Dėl krizės Seime savo postą buvo priverstas palikti Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Ar naujo žmogaus pasirodymas pakeis šalies užsienio politiką?
– Žinoma, ne. Lietuvos užsienio politikos kryptį galėtų pakeisti tiktai nekadrinio diplomato atėjimas – žmogaus, kuris visiškai nesuprastų, kur jis pateko. Naujasis ministras toks nėra.
– Jūs kalbėjote, kad tranzitinės šalys, tarp jų ir Lietuva, turi ieškoti naujos vietos šiuolaikinėje Europoje.
– Nereikėtų visiškai nurašyti tranzito. Bet, manau, mūsų interesai reikalauja demokratijos plėtros visose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse. Mes žengiame į Rytus – Ukraina, Baltarusija, Užkaukazė: visose šiose valstybėse aiški bendra tendencija – noras gyventi demokratinėje visuomenėje. Tokia tautų valia. Nors kol kas ji ne visur iki galo įgyvendinama, turime padėti užbaigti šį reikalą iki galo.