„Poezijos pavasaris” dairosi šviesos

Įsižydėjus gegužei Lietuvoje pliūpteli poezijos srautai

Poetinio žodžio mėgėjų dėmesio tikisi gausūs 42-ąjį kartą prasidėjusio Poezijos pavasario festivalio renginiai. Vienas pirmųjų įvyko užvakar: tradicinio almanacho palydėtuvės „Vagos” knygos namuose, tiksliau, terasoje ant „Vagos” leidyklos stogo, nuo kurio atsiveria fantastiški vaizdai į Gedimino prospektą, Senamiesčio bokštus, Žvėryno pušynus. Debesų artumas paskatino poetus Algimantą Baltakį ir Marytę Kontrimaitę prisiminti, ką jie yra parašę apie šį meteorologinį reiškinį. „Debesys – Dievo eilėraščiai”, – deklamavo Kontrimaitė. Kad ir kaip poetas stengtųsi savo kūriniais jiems prilygti – „nieko neišeina”.

Almanachas

„Vaga” garbingai išlaikė tradiciją kasmet gegužę išleisti „Poezijos pavasario” almanachą. Pasak redaktorės Janinos Riškutės, šiųmečio leidinio sudarytoja Dovilė Zelčiūtė, pasirinkusi netikėtą temą („Šviesos imperatyvas, šviesos įtampa”), įgyvendino ją puikiai – tikrai verta dešimtuko. Sudarytoja, pernai kviesdama kolegas pateikti tekstų būsimai knygai, pasiūlė siekti vaduotis iš tamsėjančio ir nuožmėjančio šiandienos poezijos kuriamų vaizdinių konteksto. Todėl šių metų almanacho intriga, kurią noriai kūrė vyresniosios kartos poetai, labai rami – kūrybos pastangos harmonizuoti buvimą. Aldona Elena Puišytė svarsto: „O, tas geismas šokiruoti bet kokia kaina! Agresyvus siekimas nuplėšti visas žmogaus orumą ir vertę ginančias skraistes, sunaikinti paslaptį. Bet paslaptis nesunaikinama, nes ji kyla iš amžinybės šaltinių”. Roberto Keturakio sonetas skelbia: „Rašau eilėraščius ir nieks nesulaikys/ išaukštinti savy tikrovę kitą/ kuri tikram tikrumui sumanyta”.

Apie kūrybą kaip šviesos judesį atsakydami į Zelčiūtės klausimus almanache svarsto Kornelijus Platelis Ir Sigitas Geda, apie bendravimo su pradedančiaisiais poetais patirtis kalba Keturakis ir Donaldas Kajokas. Gal todėl, kad sudarytoja kaunietė, šiemet palyginti gausu šio miesto kūrėjų pavardžių.

Justinas Marcinkevičius pateikia eilėraštį „Monsinjoro kapas”. Vidmantės Jasukaitytės tekstus aiškiai įkvėpė Clarissos Pinkolos Estes veikalas „Bėgančios su vilkais”. Geda praneša visuomenei, kad ėmėsi titaniško darbo: Dantės „Dieviškosios komedijos” vertimo (almanache – viena „Pragaro” giesmė). Netikėtas vyresniosios kartos prozininko Mykolo Sluckio debiutas. Rašytojas prisipažįsta: „Kad tebesu, kad fantazijos ir muzikos aidai manyje dar gyvi, pasitikrinu kartkartėmis vydamasis poezijos kinkinį, tikriau, skraidantį Pegasą”. Debiutuoja ir ilgametis Kauno dramos teatro aktorius Antanas Žekas, Sara Poisson pasivadinusi autorė ir kt. Jurgai Ivanauskaitei šis „Poezijos pavasaris” – antras. Leidinys iliustruotas fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus nuotraukomis – poetų portretais.

Svečiai

Ir almanachą, ir festivalį pirmąkart nušviečia Rytų šviesa. Tarptautine renginio dalimi besirūpinanti Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių programų koordinatorė Agnė Biliūnaitė (antroji almanacho sudarytoja) – orientalistė. Ji nusprendė pakviesti svečių iš Japonijos, Kinijos ir Mongolijos. Užvakar dar nebuvo aišku, ar per Rusiją keliaujantys mongolų poetai laiku gaus vizas. Kol kas poezijos vertėjų iš mongolų kalbos neatsiranda, todėl svečių tekstus iš rusų kalbos išvertė Kajokas ir Antanas Šimkus. Pirmąsyk poezijos renginiuose Lietuvoje būtų dalyvavę ir svečiai iš Meksikos, dalinę autonomiją turinčios Kolimos respublikos: Sergio Briceno ir Veronica Zamora, tačiau tam sukliudė įtempta politinė padėtis (perversmas) jų krašte. Abu poetai, dirbantys žurnalistais, teigė turintys būti įvykių sūkuryje. Kiti tarptautinio festivalio svečiai – iš Bulgarijos, Graikijos, Prancūzijos, Škotijos, JAV.

Renginiai

Iki gegužės 28 dienos festivalio renginiai vyks Vilniuje ir Kaune, įvairiuose Lietuvos rajonuose ir lietuviškose salose Lenkijoje. Numatytas Poezijos pavasario laureatų vakaras „Pavasarių dienoraščiai”, moksleivių poezijos skaitymai, jaunųjų literatų dirbtuvės „Rankraštis ir pirmoji knyga”, jau tradiciniais tapę skaitymai „Eilėraščiai per naktį”, tarptautinė poetų ir literatūros kritikų konferencija „Poezijos mados: pavasaris 2006”. Skaitymai bus rengiami įvairiausiose erdvėse: grafų Tyzenhauzų medžioklės dvare Ignotiškio kaime (Rokiškio r.), senojoje Rusnės prieplaukoje (Šilutės r.), Biržų tvirtovės rūmuose, Salomėjos Nėries tėviškėje (Vilkaviškio r.), Jūros upės pakrantėje (Tauragė) ir kitur. Atskiru renginiu bus prisiminta viena iš Poezijos pavasario laureačių Judita Vaičiūnaitė – gegužės 25 d. sostinės A.Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyks vakaras „Skersgatvių šešėliais aš ateisiu…” Gegužės 26 d. bus paskelbta skaitomiausio šiuolaikinio lietuvių poeto knyga, o Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje – apdovanotas festivalio laureatas. Dėl šio titulo rungiasi 5 kandidatai (tarp jų minimi Valdemaras Kukulas, Vladas Braziūnas, Tomas Venclova), o prognozuoti laimėtojo nedrįsta net žinovai. Poezijos pavasario pabaiga – gegužės 28-ąją Vilniaus universiteto M.K.Sarbievijaus kieme.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.