Ekspertai: be rusiškų dujų Lietuva neliks

Įtakingi užsienio energetikos analitikai ramina – Lietuva neliks didžiosios energetikos politikos pakraštyje, o patikimą energijos šaltinių tiekimą iš rytų šaliai garantuos vis glaudesni rusų ir europiečių ryšiai.

Kiekvienais metais vykstančiame Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų susitikime dalyvavę užsienio šalių energetikos specialistai mano, kad bendrijos narės neturėtų baimintis ES dujas tiekiančios Rusijos netikėtų veiksmų.

„Į esamą padėtį galima žiūrėti ramiai: Rusijai ES tiek pat reikalinga, kiek ir ES Rusija”, – konferencijoje „Naujas žvilgsnis į pasaulio žemėlapį: Lietuvos energetinis saugumas” pareiškė už energetikos sektorių atsakingas Europos Komisijos (EK) pareigūnas Jeanas-Arnoldas Vinois.

Anot Vinois, dujų poreikis kuo toliau, tuo labiau didės – jau šiandien kai kuriuose ES miestuose autobusai varomi dujų, jos vis daugiau naudojamos gaminant elektrą. Todėl, EK pareigūno manymu, didėjant dujų paklausai didės ir Rusijos dujų eksportas.

„Visi esame priklausomi nuo energijos išteklių už ES ribų. Priklausomybę nuo jų leidžia mažinti pagrįstas energijos šaltinių kaitymas, – kalbėjo Vinois. – Sumažinti priklausomybę nuo Rusijos Lietuva gali nutiesusi dujų ir elektros tinklus į Vakarų Europą. Tam būtų galima anaudoti ES fondų lėšas. Be to, privalu išmokti efektyviai naudoti energetikos išteklius”.

JAV energetikos specialistas Edwardas Chow lietuvius ramino, kad Rusijos ambicijas spausti Lietuvą bei kitas Europos šalis atšaldo infrastruktūros stoka.

„Europa nuo Rusijos dujų priklauso 30 proc., o Rusija nuo Europos rinkos priklauso 100 proc. Juk per vieną dieną vamzdynų į Kiniją nenutiesi”, – įsitikinęs amerikietis.

Diskusijoje dalyvavę Lietuvos ekspertai taip pat tikino, kad Lietuvai nederėtų baimintis Rusijos kaimynystės, o pasinaudoti ja.

„Turėtume galvoti ne apie tai, kaip atsiriboti nuo Rusijos pirminio energijos tiekimo. Po kiek daugiau nei 50 metų ištekliai ims mažėti. Tam laikui turime pasiruošti. Žiūrint į 20-30 metų perspektyvą bandymas izoliuotis nuo Rusijos išteklių būtų didelė ekonominė klaida – vien atominė elektrinė nuo išteklių stygiaus neišgelbės. Jei Rusija energiją tiektų Ispanijai, o mes ją importuotume, ekonominiu požiūriu toks sprendimas atrodytų absurdiškas”, – komentavo Lietuvos energetikos instituto profesorius Jurgis Vilemas.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovo Česlovo Stankevičiaus nuomonė konferencijoje skyrėsi nuo užsienio atstovų. Anot jo, ES saugumas priklauso nuo agresyviai į šią rinką besiskverbiančios Rusijos. „Rusijos energetinė ekspansija kelia grėsmę energetinio ir politinio saugumo interesams. Jos valstybinės energetikos kompanijos – politizuotos monopolijos, kurios negali būti traktuojamos kaip komercinės struktūros”, – dėstė Stankevičius.

Jo nuomone, vienintelė Rusijos tiekiamų resursų alternatyva Azijoje – Kaspijos jūros baseino šalių ir Vidurinės Azijos, ypač Kazachstano, energetiniai ištekliai. Tačiau, Stankevičiaus teigimu, čia koją kiša „Gazprom” ekspansija į kitų šalių energetikos sistemas siekiant sutrukdyti minėtų regionų energetinių išteklių eksportui.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.