„Reikia gerbti visus. O Šarūnas Marčiulionis įvairiomis kalbomis prieš save buvo nuteikęs nemažai žmonių”, – teigė Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas, kalbėdamas apie mūsų šalies atstovų fiasko „FIBA Europe” generalinėje asamblėjoje Miunchene (Vokietija).
Į aukščiausią „FIBA Europe” postą pretendavę lietuviai liko net ir be valdyboje turėtos vietos.
Gali atsitikti ir taip, kad panašiai nutiks ir gegužės mėnesio pabaigoje į „FIBA Europe” komisijas pretenduojantiems penkiems Lietuvos krepšinio veikėjams.
Į vadovo kėdę taikęsis Š.Marčiulionis per generalinę asamblėją atsiėmė savo kandidatūrą, o paskui jam nepavyko prasibrauti net į 23 valdybos narių gretas.
Š.Marčiulioniui vietą šiuose rinkimuose užleido Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmimo fondo vadovas Algimantas Pavilonis.
* * *
– Kaip vertinate „FIBA Europe” asamblėją, kur Lietuvos atstovai patyrė fiasko? – „Lietuvos rytas” paklausė iš Miuncheno užvakar parskridusio V.Garasto.
– Jau seniai buvo kalbama, kad Š.Marčiulioniui bus sudėtinga tikėtis sėkmės prezidento rinkimuose.
Galiu tiek pasakyti: reikia turėti daugiau diplomatijos, lankstumo.
Man atrodo, kad Š.Marčiulionis iš anksto prieš save nustatė FIBA. Jau tada, kai nuvykęs į NBA Žvaigždžių savaitgalį Hiustone jis davė interviu JAV žurnalui „Sports Illustrated” ir prašė NBA komisaro Davido Sterno paramos tvarkant pašlijusius Europos krepšinio reikalus.
Tas interviu, kiek žinau, sukėlė nemažą „FIBA Europe” reakciją, nes D.Sternas yra pareiškęs neturįs priekaištų europiečiams, o pats esąs labai užsiėmęs NBA problemomis.
FIBA dar yra galinga. Š.Marčiulioniui galbūt reikėjo palaukti ketverius metus, kol savo antrąją kadenciją pabaigs Miunchene „FIBA Europe” prezidentu perrinktas George Vassilakopoulos.
Panašiai, kaip tai daro į „FIBA Europe” prezidentus numatantis balotiruotis Turkijos krepšinio vadovas Turgay Demirelis.
Nežinau, ar sulauksiu, bet galiu pasirašyti, kad 2010-aisiais prezidentu bus išrinktas būtent T.Demirelis, kuris turi didelį autoritetą.
Jau dabar valdybos rinkimuose jis buvo tarp lyderių ir realiai gali tapti viceprezidentu.
Nors prieš „FIBA Europe” rinkimus ir buvo pasklidę gandų apie neva prieš Š.Marčiulionį vedamą agitaciją, per asamblėją Miunchene viskas buvo kaip reta ramu.
Atrodė, kad nėra jokių grupuočių, jokių pašnekesių koridoriuose – lyg visiems viskas aišku iš anksto.
– Kada sužinojote, kad Š.Marčiulionis atsiima savo kandidatūrą? Ar su jumis, kaip federacijos vadovu, tai buvo suderinta?
– Ne. Sužinojau prieš pat prezidento rinkimus, kai salėje buvome palikti tik nacionalinių federacijų vadovai. Pirmasis buvo pristatytas Lietuvos kandidatas – tai padarė A.Pavilonis.
Paskui prie mikrofono priėjęs Š.Marčiulionis išvardijo motyvus, dėl kurių jis buvo nusprendęs balotiruotis, – savo programoje išdėstytas pagrindines žemyno krepšinio ugdymo kryptis.
Užsiminęs, kad pastaruoju metu pasklido įvairių kalbų, Š.Marčiulionis pareiškė dėl bendros vienybės atsiimąs kandidatūrą.
Man nusibodo intrigos, nenoriu ieškoti priekabių, tačiau prieš tokį žingsnį vis dėlto derėjo pasitarti su nacionalinės federacijos vadovais, bent jau iš anksto apie tai informuoti.
Paskui Š.Marčiulionis su A.Paviloniu kreipėsi į „FIBA Europe”, kad per valdybos rinkimus kandidatų sąraše A.Paviloniui leistų atiduoti savo vietą Š.Marčiulioniui.
– Pretendentus į „FIBA Europe” postus juk tvirtino LKF vykdomasis komitetas, tad ar toks pakeitimas yra teisiškas?
– Ne tik tvirtinome, bet ir likus 60 dienų iki rinkimų turėjome pateikti tas kandidatūras.
Tad neturėjau įgaliojimų pritarti A.Pavilonio prašymui vietoj jo į sąrašą įtraukti Š.Marčiulionį.
Bet „FIBA Europe” pasinaudojo kita nuostata – leido konferencijai balsuoti dėl Lietuvos kandidato pakeitimo. Ir tam buvo pritarta.
Gražu, kad leido, bet tikrai nežinau, ar tai išėjo į naudą.
– Ar nevertėjo vis dėlto palikti kandidatų sąraše A.Pavilonį, kuris, ko gero, būtų turėjęs daugiau šansų patekti į valdybą?
– Manau, taip. Pakeitimas buvo klaida, nes Š.Marčiulionis įvairiais interviu, neigiamais pareiškimais apie mažų šalių dalyvavimą Europos krepšinio valdyme prieš save buvo nuteikęs nemažai žmonių. Reikia gerbti visus.
Kritikuoti kitus nesunku, tačiau tegul pasako, ką konkrečiai reikia daryti, kaip suvienyti tą FIBA pasaulį, klubus, – aš šito negirdėjau.
Be to, ir ilga kova dėl prezidento posto, ir staigus atsisakymas paskutinę akimirką galėjo turėti įtakos balsavimui.
Kita vertus, man įdomu, ar jis turėjo teisę atsisakyti balotiruotis, neatsiklausęs LKF vykdomojo komiteto narių?
– Po rinkimų Š.Marčiulionis užsiminė, kad Miunchene įvairių šalių atstovams buvo dalijamas iš Lietuvos dienraščio „L.T.” išverstas rašinys, kuriame reiškiamas neigiamas požiūris į mažas šalis.
– Grįždamas skaičiau tą interviu lėktuve. Tačiau man Miunchene neteko matyti, kad būtų dalijami kokie nors lapai.
Nesigirdėjo nė kalbant ką nors panašaus.
Aš jokio teksto tikrai neverčiau, nes nemoku angliškai. Kiti mūsiškiai irgi nustebo, perskaitę apie esą vykusią antiagitaciją.
– Kokios mintys kilo pažvelgus į valdybos sudėtį?
– Nebenoriu papildomų problemų, tad gal susilaikysiu nuo platesnių komentarų.
Buvo nemažai nustebusių, jog rinkimai baigėsi ne taip, kaip tikėtasi. Neturiu konkrečių duomenų, kas, su kuo ir kaip tarėsi prieš balsuodami, bet blokų tikrai buvo.
Anksčiau mes, Rusija, Ukraina gaudavome panašų skaičių balsų, o dabar vaizdas visai kitas.
Rusijos krepšinio vadovas Sergejus Černovas, puoselėjęs viltis užimti neseniai mirusio „FIBA Europe” pirmojo viceprezidento Valentino Kuzino kėdę, tik paskutinis įsispraudė į valdybos narių gretas, o visos trys Baltijos šalys išvis liko be mandato.
– Kaip toliau gali klostytis LKF santykiai su „FIBA Europe”?
– Dabar turime labai stengtis, kad sulauktume palankesnių žvilgsnių į Lietuvą. Ir tai privalu daryti mums – man, LKF generaliniam sekretoriui Sauliui Samulevičiui ir kitiems mūsų kolegoms.
Revoliucijos nieko gero neduoda. Bus nelengva. Juk sakoma, sėsi vėją – pjausi audrą, o tos audros mums nereikia. Svarbiausia – atkurti gerus santykius su FIBA.
– Bet tas vėjas gali nupūsti ir penkių Lietuvos atstovų, pretenduojančių į „FIBA Europe” komisijas, pavardes.
– Negaliu būti pranašas, tačiau visko gali atsitikti.
Dėl Š.Marčiulionio ir A.Pavilonio veiksmų mus gali paauklėti.