Galutinis verdiktas Lietuvai dėl euro įvedimo dar nėra paskelbtas, tačiau prognozės beveik palaidojo viltis kitais metais įsilieti į Europos Sąjungos valiutos zoną.
Dėl didėjančios infliacijos tiek Lietuvai, tiek kaimynėms Latvijai bei Estijai euro įvedimo gali tekti laukti dar kelerius metus.
Baltijos šalių finansų maklerio įmonė „Hansabank Markets” prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet bus 3,3 proc., 2007-aisiais – 3,5 proc., o 2008 metais – 3,2 procento. Estijai prognozuojama atitinkamai 3,6 proc., 3,4 proc. ir 3,1 proc. infliacija, o Latvijai – 6,4 proc., 4,1 proc. ir 3,7 proc. infliacija.
Estija jau atsisakė planų kitais metais įvesti eurą ir ketina tai padaryti 2008 metais.
2008 metais prisijungti prie euro zonos planuoja ir Latvija.
„Hansabank Markets” analitikai teigia, kad Baltijos šalims prisijungti prie euro zonos dar gali tekti laukti iki 2010 metų.
Dauguma Klaipėdos pramonininkų ir verslininkų optimistiškai laukė euro, tačiau bendros valiutos atidėjimo nevadina tragedija.
Ruošiamasi jau dabar
Kęstutis Matkevičius, banko „Snoras” Klaipėdos filialo direktorius:
– Būsimas euro įvedimas yra svarbus ne tik bankui „Snoras”, bet ir visai Lietuvos ekonomikai.
Žinoma, ne vienam turbūt bus liūdna atsisakyti „savų” pinigų – litų. Suprantama, mūsų bankas ruošiasi šiam svarbiam įvykiui. Turime didžiausią teritorinį klientų aptarnavimo tinklą. Tikimės, kad mūsų „snoriukai” atliks labai svarbų vaidmenį įvedant eurą – juose galės būti keičiamos monetos ir popieriniai pinigai. Tikimės, kad būsime tas bankas, kuriame žmonėms, mūsų klientams, bus patogu ir malonu atsisveikinti su litu.
Mini bankai turės būti inkasuojami dažniau, nes juose bus didesnis pinigų kiekis, negu įprasta. Euro įvedimas reikalaus ir šiokių tokių investicijų į technologijas, pinigų skaičiavimo, tikrinimo aparatus.
Taip pat egzistuoja rizika, kad euro įvedimo metu gali būti bandoma keisti į eurus padirbtus litus.
Žodžiu, vyksta skaičiavimai, rizikos įvertinimai, personalo mokymas ir pasiruošimas bendrąja prasme.
Ar euras bus įvestas 2007 metais, ar vėliau – pastebimos įtakos mūsų bankui nedaro. Šiam procesui ruošiamės jau dabar. Tiesioginių nuostolių, manau, nebus. Svarbiausia – sklandus pasiruošimas.
Manyčiau, euro įvedimą reikia vertinti tik teigiamai. Mūsų šalies žmonės – jau Europos Sąjungos piliečiai, vieningų pinigų turėjimas – irgi didelis privalumas.
Manau, euro įvedimą teigiamai vertins ir mūsų klientai – verslo įmonėms nereikės atlikti valiutų konvertavimo, bus lengviau ir paprasčiau atsiskaityti euro zonoje.
Reikia norėti ir sugebėti
Jurgis Aušra, bendrovės „Klaipėdos nafta” generalinis direktorius:
– Mes jau dabar dirbame su eurais. Dauguma mūsų sutarčių sudaromos eurais ir doleriais, todėl oficialus įvedimas mūsų įmonei neturės įtakos.
Kaip paprastas klaipėdietis galiu pasakyti: dėl pinigų pasikeitimo žmogus niekada neišloš. Jei ir nepralošia, laimėjimo vis tiek nebus. Kainų lyginimas, kilimas, nors jis bus valdomas, tačiau vis tiek įvyks.
Valstybiniu požiūriu, ir esant litui, valstybė turėtų norėti bei sugebėti tvarkingai dirbti. Įstatymai verslininkams ir žmonėms turi būti palankūs nepriklausomai nuo valiutos.
Kaip senas posakis teigia, Tėvynę reikia mylėti darbais, o ne žodžiais. Tai ir Vyriausybė turi ne žodžiais, bet veiksmais įrodyti, kad mes sugebame dirbti Lietuvai.
Sakoma, kad euras pritrauks investicijų. Tačiau jei bus sudarytos sąlygos – ir esant litui investicijos gali ateiti. Taip daro estai, Skandinavijos šalys.
Palankias sąlygas reikia pagrįsti įstatymų baze.
Labiau pasitikės užsieniečiai
Arūnas Pasvenskas, bendrovės „Klaipėdos kartonas” generalinis direktorius:
– Euro įvedimas mūsų bendrovei būtų tik pliusas.
Mes prekiaujame su Vakarais, todėl, įvedus eurą, atsivertų didesnis partnerių supratimas ir bendradarbiavimo galimybės.
Litas gali kelti neigiamą vakariečių reakciją, nes jis yra nežinomas. Į šalį, turinčią eurą, patikimiau žiūrima. Kartu atsiras didesnis pasitikėjimas ir šalies kompanijomis.
Specialiai euro įvedimui nesiruošiame. Po paskutinių įvykių mažai tikėtina, kad ši valiuta greitai bus įvesta.
Nemanau, kad bus kas nors nauja. Ir dabar Lietuvoje turime eurą. Jei vieną popieriuką pakeiti kitu – niekas ekonomikoje nesikeičia.
Daug šnekama apie kainų kilimą įvedus eurą. Vertinant analizę kitose Europos Sąjungos šalyse, kainoms euras neturėjo įtakos.
Mūsų šalyje jos ir taip kyla – nesvarbu, yra ar nėra euro.
Tekės sava vaga
Gediminas Valantinas, nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus” Klaipėdos biuro vadovas:
– Euro įvedimas didelės įtakos mūsų bendrovei neturės. Gyvenimas tekės sava vaga. Prisitaikysime prie jo kaip ir paprasti vartotojai.
Jei kitais metais euras nebus įvestas, jokių neišsipildžiusių lūkesčių nebus.
Žinoma, euro įvedimas mūsų bendrovei būtų privalumas. Turime klientų iš užsienio, todėl sunkiau yra dėl valiutos keitimo. Kartais tenka klientui ilgai aiškinti, kokia kaina bus litais ir kokia eurais.
Naujos valiutos įvedimas nedarys įtakos nekilnojamojo turto kainoms. Vis buvo skelbiama, kad sprogs butų kainų burbulas. Žmonės tiki, kas skelbiama. Tačiau nieko neįvyko.
Gyvenimas gerėja, atlyginimai didėja, todėl viskas nepriklausomai nuo euro brangsta.