Talkos – įstatymams apeiti

Manoma, kad šalyje nelegaliai dirba dešimtadalis visų dirbančiųjų.

Dažnai visi nelegaliai dirbantys sako tik talkininkaujantys, tačiau net nepažįsta objekto savininko.

„Talkos – sudėtingas klausimas. Kai pernai panaikinta talkų reglamentacija, panaikintas Vyriausybės nutarimas, privačiame sektoriuje talkų padaugėjo.

Inspekcija jau prieš pusmetį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė pasiūlymą dėl talkų reglamentavimo.

Praktika rodo, kad talkas reikia kontroliuoti, nes piktnaudžiavimų jomis padaugėjo“, – sakė Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis.

V.Mačiulaitis pridūrė, kad inspektoriai dažnai bejėgiai prieš nelegalus.

„Pavyzdžiui, reido metu miško kirtėjai išsilaksto, o mes neturime teisės imtis prievartos, apklausti, sulaikyti“, – sakė inspektorius.

Nelegalų darbą kontroliuojančios institucijos 2005 metais nustatė 6964 nelegaliai ar neteisėtai dirbusius asmenis. Iš jų 1,5 tūkst. dirbo be darbo sutarčių, 3,6 tūkst. – neužregistravę įmonės, neturėdami licencijos ar užsiėmė kita neteisėta veika, 859 – neturėdami verslo liudijimo.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau LR ATPK) yra numatyta pakankamai griežta administracinė atsakomybė darbdaviams už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį.

Tad darbdaviui paprastai netgi neturėtų būti ekonomiškai naudinga nelegaliai samdyti asmenis.

Pagal LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu yra pripažįstamas darbas, kuris, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Teismų praktika rodo, kad darbas, dirbamas sudarius tik žodinę, o ne rašytinę darbo sutartį, dauguma atvejų yra pripažįstamas nelegaliu.

Be raštų

Rašytine darbo sutartimi neįforminami pagalbos (talkos) darbai, kurie pagal galiojančius Lietuvos Respublikoje teisės aktus laikomi legaliais. Siekiant, kad prisidengus šių darbų sąvoka nebūtų atliekamas iš tikrųjų nelegalus darbas, kad nebūtų išnaudojama laisva darbo jėga, Vyriausybės 2001m. gruodžio 11 dienos nutarimu Nr. 1500 yra patvirtintos pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygos ir tvarka.

„Talka yra fizinių asmenų telktinė tarpusavio pagalba žemės ar namų ūkio darbams dirbti.“

Žemės ūkio darbais yra pripažįstami ūkio darbai, susiję su žemės, miškų, vidaus vandenų ūkio produkcijos gamyba bei jos paruošimu realizavimui, taip pat kitokie šios veiklos darbai.

Namų ūkio darbai yra su namo (buto) remontu ir tvarkymu susiję ūkio darbai bei kitokie šios veiklos darbai. Pažymėtina, kad pagalbos (talkos) darbų organizatoriumi pripažįstamas tik fizinis asmuo, kuris organizuoja, kviečia atlikti pagalbos (talkos) darbus arba kurio naudai šie darbai yra atliekami.

Talkininku (talkos dalyviu) gali būti fizinis asmuo, ne jaunesnis kaip 14 metų. Nuo seno susiklostė, kad talkininkas(-ai) paprastai atlieka pagalbos (talkos) darbus kartu su organizatoriumi ir jie nesudaro rašytinės darbų sutarties. Būtina sąlyga, kartu ir skiriamasis požymis nuo kitų darbų, yra tai, kad šiuo atveju dirbama negaunant atlygio.

Talkininkai tik gali būti maitinami ir apgyvendinami pas asmenį, kurio naudai pagalbos (talkos) darbai yra atliekami. Kita būtina sąlyga tam, kad šie darbai nebūtų pripažinti nelegaliu darbu, yra darbų trukmė. Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą Pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygas ir tvarką kiekvieno talkininko šių darbų trukmė negali būti ilgesnė nei trys dienos iš eilės.

Dirba savanoriai

Nelegaliu darbu nėra pripažįstami ir savanoriški darbai. Jie yra tokie, kurie atliekami laisva valia paramos tikslais, numatytais Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, ir už kuriuos neimama atlygio.

Priešingai nei pagalbos (talkos) darbų, savanoriško darbo organizatoriais gali būti ne fiziniai, o juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme įvardyti kaip paramos gavėjai (labdaros ir paramos fondai, asociacijos, visuomeninės organizacijos, viešosios ir biudžetinės įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos bei religiniai centrai ir kiti), taip pat politinės partijos ir organizacijos bei profesinės sąjungos.

Savanoriais laikomi asmenys, kurie laisva valia ir niekieno neverčiami atlieka visuomenei naudingą darbą, negaudami už tai atlygio.

Šioje savanoriškų darbų atlikimo sutartyje gali būti susitarta dėl išlaidų (kelionės, maitinimo, nakvynės, pašto, telefono, kvalifikacijos kėlimo išlaidos, taipogi išlaidos, susijusios su išankstiniu kelionės bilietų užsakymu ir įsigijimu, bagažo saugojimu ir vežimu), patirtų dirbant šiuos darbus, kompensavimo, nustatomos įstaigų ir organizacijų vidaus tvarkos, saugos ir sveikatos darbe taisyklių taikymo sąlygos ir atsakomybė, gali būti numatyta, kad savanoris draudimo įmonėse draudžiamas savanorišku draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir sveikatos draudimu.

Baudos – darbdaviams

Pagal LR DK 98 straipsnio 3 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų numatyta tvarka. Administracinė atsakomybė numatyta LR ATPK 413 straipsnyje: „Nelegalus darbas užtraukia darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Tokie patys veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.“

Dabar galiojančioje LR ATPK redakcijoje darbuotojų atsakomybė už nelegalų darbą nėra numatyta.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.