Pernai į Lietuvą buvo importuotas rekordinis kiekis – 9,5 mln. litrų vyno, arba 14 proc. daugiau negu užpernai, rodo Statistikos departamento duomenys.
Didžiausią rinkos dalį užimanti koncerno „MG Baltic” bendrovė „Mineraliniai vandenys” pernai importavo 2,79 mln. litrų vyno – 7 proc. daugiau nei prieš metus.
Bendrovė prognozuoja, kad šiemet bendra Lietuvos vyno rinka augs toliau ir padidės apie 15 procentų.
„Sutelkdami didesnį dėmesį į vidutinės ir aukštos klasės vynų pardavimą Lietuvoje, mes tikimės ir šiais metais pasiekti panašių augimo rezultatų”, – pranešime spaudai sakė bendrovės generalinis direktorius Julius Gendvilis.
Jo teigimu, vyno rinkos augimui įtakos turės didėjanti vyno paklausa, naujų specializuotų vyno parduotuvių skaičiaus augimas, didėjantis vyno rūšių pasirinkimas bei kiek sumažėjusi vyno kaina.
Pernai vyno rinka Lietuvoje sparčiausiai augo dėl pigesnio vyno importo augimo. Pasak J.Gendvilio, nemažą įtaką augimui turėjo ir suaktyvėjusi didžiųjų prekybos tinklų vynų importo veikla – jų dalis rinkoje augo bene sparčiausiai.
Dėl patrauklios kainos ir kokybės santykio Ispanijos vynai Lietuvoje išlaiko pirmaujančias pozicijas. Į Lietuvą pernai buvo importuota per 2,8 mln. litrų šio krašto vyno.
Pernai ypač augo Italijos vynų suvartojimas. Itališkų vynų dalis iš bendro importuojamų vynų kiekio sudarė 14 proc., arba 0,94 mln. litrų.
Didesnius nei 40 proc. augimo tempus pernai išlaikė Vokietijos ir Čilės krašto vynai, jų importas 2005 metais siekė atitinkamai 0,98 ir 0,36 mln. litrų.
Palyginti su 2004 metais, labiausiai smuktelėjo Bulgarijos vyno importas. Į Lietuvą bulgariško vyno pernai importuota 0,55 mln. litrų mažiau – 1,7 mln. litrų. Pasak „Mineralinių vandenų”, bulgariškų vynų importas Lietuvoje sumažėjo dėl sauso vyno suvartojimo augimo bei pigesnio Europos ir Naujojo pasaulio šalių vyno importo padidėjimo.
Su politikos prieskoniu
„Lietuvos rinka atvira gruziniškai produkcijai, taip pat ir vynui”, – pareiškė Prezidentas V.Adamkus.
Tačiau kai kuriems vynu prekiaujančių įmonių atstovams tokie šalies vadovo pareiškimai sukelia šypseną, mat šių Rusijos ekonomiškai spaudžiamų šalių vynai kokybe išties nusileidžia vyndaryste garsių kraštų vynams.
„Neabejoju, kad Rusijos draudime esama politikos – rinka pati turi nuspręsti, ko reikia, o ko – ne, tačiau draudimas įvežti vynus turi pagrindo. Su mėgintuvėliu nestovėjau, tačiau tikėtina, kad vynuose rastas per didelis vynuogėms auginti naudojamo vario sulfato kiekis. O ir talpyklos, kuriose laikomas vynas, tikrai nebus nerūdijančio plieno”, – sakė didmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais bendrovės „Mineraliniai vandenys” rinkos analitikas Gintautas Jašinskas.
Pasak eksperto, dar prieš penkerius metus į tiekėjų sąrašų svarbiausių vynų penketuką pakliūdavusių moldaviškų vynų aukso amžius baigėsi, o vynai iš Gruzijos jau tada buvo dešimtuko pabaigoje.
„Iki” atstovo spaudai Tomo Vaišvilos teigimu, tiek Gruzijos, tiek Moldovos vynai sudaro 1 proc. visų tinklo parduotų vynų – šiuos vynus pirkėjai vertina skeptiškai ir mieliau perka nedaug brangesnius Prancūzijos, Čilės, Argentinos vynus.
Kaip sakė „VP Market” atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė, nors tinklo parduotuvėse populiariausias ispaniškas vynas, neretas pirkėjas renkasi moldaviškus bei gruziniškus vynus, kurių asortimentą prekybos tinklas ketina dar plėsti.