Europos Komisija ir Europos Centrinis bankas šiandien pavakare paskelbs, ar Lietuva pasirengusi nuo 2007-ųjų įsivesti eurą kitais metais, tačiau mažai kas abejoja, jog sprendimas bus palankus Lietuvai.
Tiek politikai, tiek ekonomistai pabrėžia, jog durys į eurozoną Lietuvai nebus atvertos pirmiausia dėl politinių priežasčių ir Europos Sąjungos (ES) nelankstumo, o ne dėl ekonominių motyvų.
„Visi mes matome, kokios pastaruoju metu buvo nuotaikos Briuselyje, todėl koks bebūtų sprendimas, jis mūsų nenustebins”, – BNS sakė finansų ministras Zigmantas Balčytis.
„Mes padarėme viską, kas nuo mūsų priklausė, ir esame visiškai pasirengę įsivesti eurą. O tai, kad Europos Sąjunga nėra apsisprendusi dėl eurozonos plėtros, yra pačios Europos Sąjungos problema”, – sakė ministras.
Pasak jo, net jei antradienio sprendimas bus nepalankus Lietuvai, „didelio pesimizmo” dėl to nebus.
Pagrindine kliūtimi, kurią Europos Komisija nurodys kaip formalią kliūtį Lietuvai įsivesti eurą, analitikų teigimu, bus per didelė infliacija.
Vadinamieji Mastrichto kriterijai numato, kad vidutinė metinė infliacija šalyje, siekiančioje įsivesti eurą, negali būti daugiau nei 1,5 proc. didesnė nei vidutinė infliacija trijose mažiausią infliaciją turinčiose ES valstybėse.
Lietuva, kurioje kovo mėnesį vidutinė metinė infliacija buvo 2,7 proc., nustatytą ribą viršijo keliomis šimtosiomis procentinio punkto, tačiau ekonomistai pabrėžia, jog tai anaiptol nėra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva kitąmet dar tikriausiai nebus priimta į eurozoną.
„Manyčiau, kad mūsų galimybės sulaukti palankaus sprendimo yra daugiau teorinės, ir tai lemia net ne formalus atitikimas ar neatitikimas Mastrichto kriterijams – tiesiog Briuselyje jaučiamas labai jau nepalankus Lietuvai tonas”, – sakė banko „DnB Nord” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Anot jo, galima spėti, kad šiuo metu ko gero iš viso nelabai norima plėsti eurozoną, o Slovėnija palankaus sprendimo sulauks ir dėl jai deklaruojamos Italijos bei Austrijos, su kuria ji yra susijusi stipriais verslo ryšiais, paramos.
„Be to, Slovėnija ekonomiškai yra toliausiai pažengusi iš naujųjų ES narių, todėl kur kas patraukliau yra priimti į eurozoną tokią šalį nei Lietuvą”, – sakė R.Rudzkis.
Praėjusią savaitę per Premjero Algirdo Brazausko susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel ši pabrėžė, jog sprendimas dėl narystės eurozonoje turi būti pagrįstas ne politiniais, o ekonomikos kriterijais.
Pasak SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, ekonominiai kriterijai, kuriais vadovaujantis šiandien sprendžiama apie pasirengimą įsivesti eurą, iš esmės nelabai atitinka šiandieninę situaciją.
„Kriterijai buvo nustatyti 1991 metais, kai iki eurozonos atsiradimo dar buvo likę aštuoneri metai. Tada buvo logiška orientuotis į tris geriausius rodiklius demonstruojančias bloko, tai yra ES, valstybes, – sakė G.Nausėda. – Lygiai taip pat ir šiandien būtų logiška orientuotis į tris bloko, tai yra eurozonos, valstybes. Tokiu atveju Mastrichto kriterijus būtų apie 3 proc., ir Lietuvai nekiltų jokių problemų”, – pažymėjo jis.