Pastaruoju metu Lietuvos žiniasklaidoje nemažai diskutuojama apie Lietuvos galimybes gauti finansavimą vienam ar kitam energetikos projektui, dažnai pamirštant ir prioritetinių projektų atsiradimo Europos Sąjungos sąrašuose tvarką, ir tai, kad galimybės gauti pinigų iškart keliems svarbiems projektams artimos nuliui. Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė kviečia Lietuvos valdžios institucijas kuo greičiau apsispręsti dėl svarbiausių tikslų ir tuomet metodiškai siekti jų įgyvendinimo.
Šiuo metu Europos Parlamente svarstomi trys Europos Komisijos pasiūlymai susiję su energetikos klausimais, vienas iš jų – pranešimas dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Europinių energetikos tinklų gairių dokumento Nr. COM (2003) 0742.
Šiame dokumente Europos Komisijos siūlymu ES dujų tinklų plėtros prioritetu nustatytas dujotiekis (NG.1) jungiantis Didžiąją Britaniją – Šiaurės kontinentinę Europą, t. y. Nyderlandus, Daniją, ir Vokietija – Lenkija- Lietuva – Estija- Suomija- Rusija. Šiaurės „Transgas” dujotiekis ir „Jamalas-Europa” dujotiekis jungiantis dujų telkinius Europoje ir pagerinantis tinklų suderinamumą.
Transeuropinių elektros tinklų prioritetų sąraše yra nurodytas (EL.7) elektros tiltas jungiantis Danija- Vokietija – Baltijos žiedą ( Norvegija- Švedija – Suomija – Danija-Vokietija- Lenkija- Baltijos valstybės – Rusija).
Balandžio 26 d. Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas šiam Komisijos pasiūlymui jau pritarė. Numatoma, kad Europos Parlamentas jį patvirtins birželio mėnesį.
„Todėl informacija apie tai, kad svarbus Lietuvai energetiniai projektai Europos Parlamento narių iniciatyvą išbraukti ar įtraukti į prioritetinių projektų sąrašą neatitinka tikrovės. Europos Parlamente diskusija vyksta tik dėl siūlymo sudaryti prioritetinį sąrašą iš bendrųjų prioritetų, nes visiems prioritetiniams transeuropiniams energetiniams tinklams 2007-2013 m. numatoma skirti tik 340 mln. eurų, o jų bendras poreikis (atsižvelgiant ir į kofinansavimą) – 20 mlrd. eurų”, – pažymėjo europarlamentarė M.Starkevičiūtė.
Pasak jos, finansavimo tvarka numato, kad lėšos gali būti skirtos studijų (50% + kofinansavimas 50%) ir statybos finansavimui (20% + kofinansavimas 80%).
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas Europos Parlamento nario pasiūlymui įtraukti į labiausiai prioritetinių projektų sąrašus net 3 Lietuvos projektus ( dar elektros kabelis jungiantis Lietuva su Švedija) balsuodamas nepritarė. Šio komiteto nariu yra tik vienas atstovas iš Lietuvos, kiti Europos Parlamento nariai atstovaujantys Lietuvos gyventojų interesus balsavimo teisės šiame komitete neturi.
Europos Parlamentas yra institucija, kurios veikla yra griežtai reglamentuotą teisiniais aktais. Kiekvienas Parlamento narys turi savo pasiūlymus dėl dokumentų pataisų pateikti elektroniniu paštu ir pasirašytą kopiją faksu tiesiogiai atitinkamo komiteto sekretoriatui ir kiti Parlamento nariai nežino kokie pasiūlymai yra rengiami. Sekretoriatas pataisas pateikia viešam svarstymui komitete arba dar kartą plenarinėje sesijoje, po kurio sprendimai priimami balsuojant. Minimalus balsų skaičius, kuris reikalingas, kad gauti pritarimą komitete yra 22-25 balsai, gali balsuoti tik to komiteto arba juos pavaduojantys nariai. Tam, kad sprendimas būtų priimtas Europos Parlamento mastu paprastai reikia nemažiau negu 325 balsų, o Lietuvos gyventojams atstovauja 13 Europos Parlamentarų.
„ES institucijos energetinius prioritetus vertina ne tik ekonominiu požiūriu, bet atsižvelgiama į saugumo reikalavimus. Todėl paprastai jie yra sudėtinė ES užsienio politikos dalis. Akivaizdu, kad Lietuvos vadovams ir piliečiams svarbu aiškiai sau atsakyti į klausimą ar integracija į Rusijos ekonominę erdvę yra svarbiausias Lietuvos užsienio ir ekonominės politikos prioritetas.”, – sakė M.Starkevičiūtė.