Bronchų astmos ir alerginės slogos duetas

Šnarpštimas, čiaudulys, nosies užburkimas, vandeningos išskyros iš nosies, kosulys bei švokštimas krūtinėje gali būti ne tik peršalimo požymiai, bet ir kvėpavimo takų alergijos simptomai.

Alerginėmis kvėpavimo takų ligomis sergančiųjų žmonių pasaulyje daugėja. Centrinėje Europoje alerginėmis ligomis serga apie 20-30 proc. vaikų. Dažniausiai paplitusios alerginės ligos – bronchų astma ir alerginė sloga.

Didelį susirūpinimą kelia žymus sergančiųjų bronchų astma padaugėjimas. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad šia liga sergančiųjų skaičius kinta nuo kelių iki 30 proc. Kas dešimt metų sergančiųjų skaičius padvigubėja visose šalyse.

Europoje alergine sloga serga per 20-25 proc. gyventojų, Lietuvoje alerginė sloga diagnozuota 3-6 proc. vaikų, tačiau vaikų, nurodančių šios ligos požymius, yra kur kas daugiau – apie 28 proc. Lietuvoje bronchų astma serga daugiau nei 15 tūkst. vaikų ir daugiau nei 24 tūkst. suaugusiųjų.

Gali kilti klausimas, kodėl šalia tokios rimtos problemos kaip astma kalbame apie nors alerginę, tačiau vis tiek „paprastą” slogą? Pasirodo, įvairių pasaulinių tyrimų duomenimis, iki 80 procentų astma sergančiųjų kartu serga ir alerginiu rinitu. Vadinasi, daugiau nei 12 tūkst. šeimų, auginančių astma sergančius vaikus, susiduria su dviem problemomis tuo pačiu metu: tenka įveikti alerginį uždegimą ir viršutiniuose, ir apatiniuose kvėpavimo takuose. Dažna vaikų bronchų astmos priežastis yra alergija. Alergenas – tai bet kuri aplinkos medžiaga, veikianti vaiko buityje, mokykloje ir gamtoje. Alergenų patekimo būdai į organizmą yra skirtingi. Jie patenka su maistu, per kvėpavimo takus, pro odą, įgėlus vabzdžiams. Yra išskiriamos dvi alergenų grupės – maisto ir įkvėpiamieji alergenai. Dažniausiai tai namų dulkių erkės, namų dulkės, gyvūnų kailis ir paukščių plunksnos, jų išskyros, seilės, pleiskanos, mikroskopiniai grybai (pelėsiniai grybeliai), tarakonai, medžių ir žolių žiedadulkės ir kt. Didelę įtaką turi ir paveldėtas polinkis sirgti alerginėmis ligomis. Vaikams, kurių šeimose yra alergiškų asmenų, galimybė susirgti alerginėmis ligomis padidėja 10 kartų. Įdomu tai, kad 10 proc. astma sergančių žmonių neturi jokio paveldėto polinkio. Taigi svarbu ne tik paveldimumas, bet ir įvairūs aplinkos veiksniai – ekologija, mityba, gyvenimo būdas.

Vaikai dėl pakitusių aplinkos sąlygų dažniausiai įsijautrina alergenams, todėl vis dažniau suserga alerginėmis ligomis. Padidėjusį sergamumą sąlygoja oro užterštumas, maisto priedai, konservantai, automobilių išmetamos dujos, gyvenimas sandariuose butuose, pasyvus rūkymas, neracionalus antibiotikų vartojimas, cheminės priemonės, sterilizuojančios aplinką, naikinančios ne tik tas bakterijas, kurios sukelia ligas, bet ir naudingas žmogaus imuninei sistemai. Yra nustatyta, kad žiedadulkės, susijungusios su azoto ar sieros junginiais, esančiais automobilių išmetamose dujose, tampa agresyvesnės, todėl alergiškų vaikų daugėja miestuose, nors kaimuose žiedadulkių daugiau.

Dažnos virusinės kvėpavimo takų infekcijos turi reikšmės alerginių ligų vystymuisi. Vieniems vaikams virusinė infekcija praeina be pėdsakų, kitiems, alergiškiems ar bronchų astma sergantiems vaikams išprovokuoja astmos ar alerginės slogos paūmėjimą.

Bronchų astma – tai lėtinė uždegiminė apatinių kvėpavimo takų liga. Dėl nuolatinio alerginio uždegimo astma sergančiojo vaiko bronchai jautrūs aplinkos veiksniams. Po kontakto su alergizuojančiomis ar kvėpavimo takų gleivinę dirginančiomis medžiagomis susiaurėja bronchų spindis: susitraukia lygieji raumenys, juosiantys bronchus, paburksta bronchų gleivinė, susidaro bronchų viduje gleivių kamščiai. Toks bronchų susiaurėjimas vadinamas bronchų obstrukcija. Dėl to pablogėja oro tėkmė, vaikui darosi sunku kvėpuoti, girdimas švokštimas krūtinėje, vargina sausas kosulys, dusulys.

Alerginė sloga – tai nosies gleivinės alerginis uždegimas, kuriam būdinga vienas ar daugiau požymių: čiaudulys, niežulys, vandeningos išskyros, nosies užburkimas, neretai kartu pasireiškiantys ir alerginio akių uždegimo požymiai: paraudusios, ašarotos, niežinčios ar peršinčios akys. Alerginė sloga gali būti epizodinė ir nuolatinė. Sezoninę slogą (šienligę) sukelia žiedadulkės, todėl sergančio vaiko būklė pablogėja tik tam tikru metu, dažniau pavasarį ar vasarą, rečiau rudenį, kai žydi tam tikri augalai, kuriems vaikas yra alergiškas. Nuolatinę slogą sukelia namų aplinkos alergenai, todėl ligos simptomai būna kasdieniniai. Alerginės slogos simptomai gali būti lengvi ir sunkūs, komplikuojantys kasdieninę vaiko veiklą, sutrikdantys vaiko miegą, trukdantys susikaupti mokykloje bei apsunkinantys bronchinės astmos eigą.

Dar II amžiuje Klaudijus Galenas nurodė asociaciją tarp slogos simptomų ir astmos. Tyrimai rodo, kad net 80 proc. astma sergančių žmonių turi ir alerginės slogos simptomų. Alerginė sloga dažnai prasideda anksčiau nei astma ir didina riziką susirgti bronchų astma. Šias abi ligas sieja ryšys – tai vieni kvėpavimo takai, bendri anatominiai ir funkciniai panašumai, lėtinis alerginis uždegimas svarbus abiejų ligų patogenezėje. Alerginis atsakas viršutiniuose ir apatiniuose kvėpavimo takuose išsivysto pagal tą patį patogenezinį mechanizmą. Abiejų ligų atveju organizmą sensibilizuoja ir simptomus išprovokuoja tie patys alergenai.

Ryšys tarp astmos ir alerginės slogos reikšmingas ir diagnostikoje. Šių ligų gydymo strategija yra tokia pat. Klinikinių tyrimų rezultatai rodo, kad alerginės slogos gydymas sumažina ir astmos simptomus, bronchų jautrumą, pageriną kvėpavimo funkciją ir vaiko gyvenimo kokybę.

Vienas alerginės slogos ir bronchinės astmos gydymo principų yra eliminuoti alergeną iš sergančio vaiko aplinkos. Vaikus, sergančius alergine sloga ir bronchų astma, reikia kaip įmanoma labiau saugoti nuo žiedadulkių poveikio. Šeima turi stebėti alerginę slogą (šienligę) sukeliančių augalų žydėjimo kalendorių. Vengti žydinčių pievų, nenupjautų vejų, ypač saulėtą, vėjuotą vasaros dieną po vidurdienio, važiuojantiems automobiliu neįjungti kondicionieriaus ir neatidaryti langų, vengti išvykų į gamtą augalams žydint. Gamtoje dažniau būti vėsiomis, lietingomis vasaros dienomis, vėdinti kambarius anksti rytą ar vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėdusios. Parėjus iš lauko, pakeisti vaiko viršutinius drabužius, prireikus – praplauti akis ir nosį vandeniu. Nevartoti vaistažolių kremų, augalinės kilmės kosmetikos.

Astma ir alergine sloga sergantiems vaikams yra skiriami ir medikamentai. Šeima neturėtų ignoruoti alerginio rinito gydymo, nes negydoma alerginė sloga apsunkina astma sergančio vaiko gyvenimą: dažnėja astmos paūmėjimai, neretai jie būna sunkūs, netgi būtinas gydymas ligoninėje. Šiuo metu yra patogių, efektyvių ir saugių vaistų bronchų astmai ir alerginei slogai gydyti vienu metu. Tačiau tik reguliariai vartojami vaistai sumažina alerginio kvėpavimo takų uždegimo požymius, padeda išlaikyti ilgalaikę astmos ir alerginio rinito kontrolę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.