Pilkos pelytės pergalės

Kartais svajonių vyrai palieka išskirtines gražuoles dėl, regis, niekuo neišsiskiriančių moterų. Jos nepasižymi ne tik grožiu, bet ir aukštu intelektu. Aplinkiniai suka galvas: „Ką jis joje atrado?“ arba nusprendžia, kad dėl visko kalti feromonai. Tikriausiai teko pastebėti „pilkų pelyčių“, kurios visuomet yra vyrų dėmesio centre. Jos išteka ne po vieną kartą ir nuolat užmezga romanus, o tikros gražuolės kartais net neturi su kuo nueiti į kiną. Kodėl taip atsitinka?

Pirmasis įspūdis

Susirengusi į pasimatymą kiekviena moteris siekia pasinaudoti savo slaptuoju ginklu – vilki gražiais drabužiais, makiažas – nepriekaištingas. Dar ji dvelkia maloniais kvepalais ir keri šypsena, o žvilgsnis tampa kažkoks ypatingas. Ką ir sakyti apie šukuoseną bei manikiūrą.

Tačiau šios gudrybės ir įdėtos pastangos pasitvirtina ne visuomet. Būna, kad puiki išvaizda duoda norimų rezultatų tik labai trumpam. Suvilioti vyrą yra daug lengviau, nei jį išlaikyti.

Išvaizda ir protas – svarbu, tačiau dar yra neverbalinė informacija. Ją žmonės skleidžia tiesiai į kitų pasąmonę. Pavyzdžiui, moteris jaučiasi neužtikrintai, priklauso nuo aplinkinių nuomonės, o pati jos niekada neturi. Arba kita – nuolat ieško, kam galėtų skirti savo meilę. Bet koks vyras intuityviai pajus, kad jos nėra rimtos kandidatės tapti jo širdies damomis. Ne veltui sakoma, kad stiprioji lytis elgiasi su silpnąja taip, kaip ši leidžia. Vyras nesusižavės moterimi, kuri nevertina pati savęs. Kita vertus, neišvaizdi moterytė, neabejojanti savo galia vyrams, niekad nesiskųs jų dėmesio stoka.

„Kuo stipriau moteris myli, tuo mažiau yra mylima“ – tokią frazę taip pat tikriausiai teko girdėti. Atrodytų, kad kietaširdė, pasirengusi atstumti vyrą bet kuriuo momentu, turi daugiau šansų jį ilgam pririšti. Iš dalies tai tiesa. Vyrai vengia moterų, kurios pernelyg plakasi aplink ir stengiasi jiems įtikti. Tai tarsi signalas, kad moteris nesijaučia verta dėmesio ir stengiasi jį pelnyti.

Užprogramuota vaikystėje

Astą užaugino senelė. Jos tėvai, muzikantai, nuolat kažkur važinėjo. Savo meilę dukrai jie išreikšdavo dovanomis. Jos neleido į vaikų darželį, o kieme draugų ji taip pat neturėjo. Senelė pakeisdavo visus – tėvus ir draugus.

Mergytė nuo pat gimimo buvo liesutė ir senelė stengėsi ją kuo sočiau maitinti. Kad mergytė bent kiek daugiau suvalgytų, vis pasakodavo jai, kokia ji yra liesa ir negraži. Tokia, anot senelės, nepatiks nė vienam berniukui. Berniukai Astai dar nerūpėjo, tačiau, kad yra negraži, ji gerai įsidėmėjo.

Pradėjusi lankyti mokyklą ji vėl buvo vieniša – kas norės draugauti su „kalike“, kuri visą laiką įnikusi į vadovėlius? Senelė ją gyrė už gerus pažymius ir dėl to, kad skaito daug knygų.

Dar po kelerių metų aukšta mergaitė tapo ilgakoje gražuole. Jos protiniai sugebėjimai taip pat buvo neeiliniai, o figūra – graži. Vaikinai pradėjo sakyti komplimentus ir kviesti į pasimatymus.

Kiekvienas komplimentas jai sukeldavo skausmą. Ji manydavo, kad iš jos tyčiojasi, juk senelė vis dar priekaištaudavo dėl jos liesumo.

Vėliau ji baigė prestižinį universitetą ir gavo įdomų bei gerai apmokamą darbą. Tačiau visi jos romanai su vaikinais baigdavosi labai greitai. Jos gerbėjai, iš pradžių sužavėti jos grožio ir gracijos, nustodavo jai skambinę ir pradėdavo bendrauti su daug pilkesnėmis kolegėmis. Ji tuo net nesistebėjo – juk ir iki tol nesijautė verta jai rodomo dėmesio.

Beviltiškos pastangos

Kai šeimos rate buvo atšvęstas Astos trisdešimtmetis, senelė susinervino: anūkei laikas ištekėti. Kandidatas buvo surastas greitai – senelės draugės giminaitis Skirmantas. Jis neturėjo nieko, net aukštojo išsilavinimo, tačiau vesti buvo nusiteikęs.

Kai jis pasipiršo Astai, su kuria buvo susitikęs vos keletą kartų, ji buvo laiminga. Tačiau ji manė, kad vyro meilę dar turi nusipelnyti – gamino skaniausius patiekalus, stropiai tvarkė namus, lankėsi grožio salonuose ir pirko vyrui dovanas.

Ji padėjo vyrui įstoti į universiteto dieninį skyrių, juk kam jam vargti, jei ji gerai uždirba. Ji rašė už jį referatus, padėjo rengtis egzaminams. Skirmantas visą Astos rūpestį priėmė kaip savaime suprantamą ir elgėsi su ja gana šaltai. Nepirko jai nei gėlių, nei dovanų, nors gaudavo nemenkus kišenpinigius. Iš darbo pasitikti jos jis taip pat neateidavo.

Kai jiems gimė sūnelis, Asta pabuvo su juo du mėnesius ir pasamdė auklę. Ji norėjo ilgiau pabūti su mažyliu, tačiau kažkam juk reikėjo uždirbti pinigus.

Berniukas augo beveik nematydamas tėvų. Mama dirbo, o tėvas mokėsi. Kai jis pagaliau baigė studijas, Asta jam surado darbą solidžioje kompanijoje ir pripirko atitinkamų drabužių. Ji net pamiršo, kad jau metus laiko nieko nebepirko sau.

Po dviejų savaičių Skirmantas nebesugrįžo nakvoti namo. Rytą pasirodė susirinkti daiktų – sakė norįs išeiti pas bendradarbę. Asta ėjo iš proto, ir nuo lemtingo žingsnio ją sulaikė tik mintis apie sūnų.

Gyvena sau, o ne aplinkiniams

Skirmantas panoro skirtis. Asta sutiko. Savo konkurentę ji pamatė tik teismo salėje. Ir nustebo, nes ji buvo dešimčia metų už ją vyresnė storulė. Skirmantas žiūrėjo į tą storulę švelniu ir kupinu dėkingumo žvilgsniu. Į Astą jis niekuomet taip nežiūrėdavo.

Ta moteris, nepaisant išorinių trūkumų, vertino save kur kas geriau negu gražuolė Asta. Skirmantas buvo pratęs gyventi lengvai, o naujoji moteris, skirtingai nei Asta, nebijojo jo prarasti. Tad jų romanas nesitęsė ilgai. Sugrįžęs pas Astą, jis pabuvo trumpai, tik tol, kol susirado dar vieną pilką moterytę.

Tos iš pažiūros pilkos moterytės dažnai sugeba elgtis taip, kaip patinka joms pačioms, o ne aplinkiniams. Jos nesuka sau galvos dėl to, ką kiti pagalvos, o stengiasi suteikti malonumą sau. Juk kur kas svarbiau, kaip susiklosto gyvenimas, negu tai, kokį įspūdį jis palieka aplinkiniams.

Jei paskambinsite patikusiam vyriškiui, užuot mąsčiusi, ką jis apie jus pagalvos, blogiausiu atveju nesulauksite atsako, o geriausiu – iš jo pusės prasidės virtinė jums malonių žingsnelių.

Norite pasivaikščioti ar aplankyti parodą, bet neturite su kuo? Drąsiai keliaukite viena. Galbūt atsiras ir malonus kompanionas. Jei neatsiras, bent laiką būsite maloniai praleidusi. Nusipirkite sau daiktą, apie kurį seniai svajojote, pasidarykite manikiūrą. Programuokite save sėkmei, mintyse vardykite savo privalumus ir ilgainiui juos ims pastebėti kiti žmonės.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.