Europos Sąjunga (ES) pateiks Iranui dosnų pasiūlymą dėl technologijų, ekonomikos ir kitų dalykų mainais į prieštaringai vertinamos veiklos branduolinėje srityje sustabdymą. Apie tai vakar pareiškė ES užsienio politikos vadovas Chavjeras Solana. Buvęs JAV prezidento patarėjas Zbignevas Bžezinskis ragina pradėti tiesioginį Vašingtono ir Teherano dialogą.
ES siūlys planą
„Tai bus dosnus paketas, drąsus paketas, kuriame bus klausimų, susijusių su branduoliniais, ekonominiais dalykais ir galbūt, jei bus būtina, su saugumo dalykais”, – prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kurio metu bus toliau rengiamas šis pasiūlymas, žurnalistams sakė Ch.Solana.
Detalių jis nepateikė, bet sakė, kad ES nori jį pateikti Iranui artimiausiomis savaitėmis, tuo pačiu metu, kai turi būti patvirtinta Jungtinių Tautų (JT) rezoliucija, kuria Teheranas bus raginamas sustabdyti urano sodrinimą ir kurioje jam priešingu atveju bus grasinama pasekmėmis, tokiomis kaip sankcijos, pranešė „Reuters”- BNS.
Pastangoms JT Saugumo Taryboje susitarti dėl tokios rezoliucijos praėjusią savaitę sutrukdė Rusijos ir Kinijos pasipriešinimas. Iranas, kuris yra ketvirtasis pagal svarbą naftos eksportuotojas pasaulyje, tvirtina, kad jo branduolinės programos tikslai yra vien elektros energijos gamyba. Praėjusį savaitgalį Teheranas patvirtino, kad atmes bet kokį reikalavimą sustabdyti tai, ką iraniečiai vadina taikia branduoline veikla. Ch.Solana sakė, jog tokie pareiškimai rodo, kad ES politika neteisingai suprantama.
Jungtinės Valstijos sekmadienį leido suprasti neketinančios rengti tiesioginių derybų su Iranu branduoliniais klausimais, nors JAV prezidentas Džordžas V.Bušas praėjusią savaitę gavo Irano prezidento Mahmudo Ahmadinedžado laišką. Tai buvo pirmasis tiesioginis kontaktas tarp šių valstybių lyderių per daugiau kaip du dešimtmečius.
Z.Bžezinskis derybas vadina absurdiškomis
Buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbignevas Bžezinskis mano, kad Vašingtonas ir Teheranas turi pradėti tiesioginį dialogą dėl Irano atominės problemos, pranešė „Interfax”-BNS.
Dabartiniai JAV diplomatiniai ryšiai šiuo klausimu „yra absurdiški, nes juose dalyvauja daugelis šalių, bet ne Iranas – pagrindinis krizės veikėjas”, pareiškė Z.Bžezinskis interviu Amerikos televizijos kompanijai CNN. „Mes nevedame derybų su Iranu, bet tuo pat metu jas vedame. Su kuo mes vedame šias derybas? Su tomis šalimis, kurios palaiko ryšius su Teheranu. Tai – absurdiška situacija”, – pabrėžė jis.
Venesuelos įspėjimas
Venesuelos prezidentas Hugas Čavesas įspėjo JAV, kad bet kokia Irano ataka turės pragaištingas pasekmes ir smarkiai užkels naftos kainas. H.Čavesas lankydamasis Jungtinėje Karalystėje sakė, kad pasaulio tautos buvo bailios, nes nebandė priešintis „Amerikos imperijai”, pranešė BBC.
Venesuelos, kurią Amerika taip pat priskiria „blogio ašiai”, prezidentas per susitikimą su Londono meru Kenu Livinstonu sakė, kad JAV karinė ataka Irane privestų prie to, kad Teheranas nutrauktų naftos tiekimą. „Jei JAV atakuos Iraną, naftos kaina pakils iki 100 dolerių už barelį ir daugiau”, – sakė H.Čavesas. „Dar daugiau, Iranas tada atakuotų Izraelį, ir aš žinau, kad jie turi lėšų tai padaryti”, – pridūrė jis.
Anot jo, tokie įvykiai sukeltų didžiulę įtampą. „Nežinau, kada tai baigtųsi, nežinau, kas pirmas sulauktų atominės bombos ir kiek žmonių žūtų. Niekas nebūtų saugus nuo šios beprotystės”, – sakė H.Čavesas. Jis teigė, kad JAV „nežino, ką daryti Irake”, kurį pavadino „XXI amžiaus Vietnamu”.
H.Čavesas anksčiau pats buvo kritikuojamas už tai, kad stengėsi vis labiau kontroliuoti šalies naftos išteklius. Venesuela yra penkta valstybė pasaulyje pagal turimas naftos atsargas.
Šalis, kurią sunku okupuoti
Politologas, islamo tyrinėtojas Edgūnas Račius „Kauno dienai” sakė, kad jau po 1979 metų revoliucijos Iranas tapo antiamerikietiškas. „Visą laiką tvyrojusi įtampa dabar atgijo prezidento asmenyje. Nors kalbama, kad pretekstas yra branduolinės programos vystymas, tai buvo žinoma jau seniau. Įtampos buvo mažiau, kai šalį valdė Mohamedas Chatamis, kuris stengėsi, kad iraniečiai truputį suartėtų su amerikiečiais. Dabar Irane vėl tvyro antiamerikietiška dvasia, o tai JAV nepatinka. Nafta taip pat turi savo vaidmenį, bet jis nėra pagrindinis faktorius”, – sakė jis.
Anot E.Račiaus, JAV suvokia, kad būtinas diplomatinis spaudimas. „Suvokiama, kad Irano neparklupdysi, čia negalima galvoti apie visišką šalies okupaciją, kad 74 milijonai gyventojų būtų valdomi kokios nors koalicijos. Todėl nemanau, kad JAV ryžtųsi atakai. Tam reikia Jungtinių Tautų saugumo tarybos sankcijos, o ji tikrai nebus duodama. Juk ir Rusija, ir Kinija tiki diplomatinių priemonių efektingumu, tik jos ilgai užtrunka. Subombardavusios šalį JAV nuteiktų prieš save ne tik Iraną, musulmonus, bet ir visą pasaulį”, – teigė politologas.
Anot jo, reikia paminėti vieną svarbų žaidėją šiame konflikte – Izraelį. „Jis savo retorika pakursto ugnį sakydamas, kad puls Iraną pirmasis, ir amerikiečiams to net nereikės daryti”, – sakė E.Račius.