Kuršių nerijoje apsilankęs valstybės vadovas savo akimis pamatė, kas Smiltynėje liko praūžus šimtmečio gaisrui. Kad atkurtų iki šiol joje buvusį grožį, specialistams, anot prezidento, prireiks ne vieno dešimtmečio.
Į Kuršių neriją prezidentas Valdas Adamkus, lydimas patarėjų ir atsakingų pareigūnų, vakar vidurdienį atskrido karinių oro pajėgų sraigtasparniu.
Prieš tai šalies vadovui buvo suteikta galimybė iš oro apžvelgti prieš daugiau nei savaitę Smiltynėje siautusio gaisro padarinius. Po apžvalginio skrydžio sraigtasparnis nusileido pievoje greta Nidos kontrolės posto. Išlipęs iš orlaivio prezidentas atrodė susikrimtęs.
Žadėjo pinigų
Valstybės vadovas neslėpė širdgėlos ir negailėjo karčių žodžių, kad išreikštų, ką savo akimis pamatė iš arti. Adamkus teigė nesitikėjęs, kad gaisro padaryta žala yra tokia didelė. Jis tikino gaisro gesinimo operaciją stebėjęs per televiziją rodomuose reportažuose, tačiau net neįsivaizdavo, kad nuostoliai bus tokie neaprėpiami.
Šalies vadovas įsitikinęs, jog nuostolių, kuriuos patyrė Lietuva ir unikalus gamtos kampelis, globojamas UNESCO, neįmanoma įvertinti pinigine išraiška.
„Sunku kalbėti, kiek galėtų kainuoti sudegusio miško atsodinimas – gal milijoną, o gal dešimt milijonų litų, – svarstė prezidentas. – Pinigų būsime priversti rasti tiek, kiek reikės. Jei pritrūks, nukirpsime iš kitur”.
Nors prezidentas gaisravietę apžvelgė pro sraigtasparnio iliuminatorių, į degimvietę jis dar nuvyko ir automobiliu. Nors programoje nebuvo numatytas gaisravietės apžiūrėjimas, Adamkus paprašė sustabdyti automobilį. Ilgą laiką JAV aplinkosaugininku dirbęs Adamkus neslėpė jausmų, kuriuos sukėlė pamatytas vaizdas. Anot jo, tai, kas atsitiko Kuršių nerijoje, išspaudžia ašaras.
Ugniagesiai dar budi
Šalies vadovas buvo informuotas, kad degimvietėje jau antrą savaitę budi ugniagesių pajėgos. Jos būtinos, nes tai vienur, tai kitur atsiranda naujų gaisro židinukų. Gelbėtojai Smiltynėje budės iki pirmo gausaus lietaus.
Vakar prezidentui buvo patikslinti gaisro padaryti nuostoliai. Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, vakar taip pat pirmą kartą lankęsis Smiltynėje po gegužės 4-ąją čia kilusio gaisro, patikslino, kad ugnis sunaikino 235,6 hektaro miško ir jo paklotės. Anot ministro, bendra žala pinigais bus vertinama įskaičiuojant ir atstatomąsias priemones.
Šiemet iš miško tvarkymo programos Kuršių nerijos priešgaisrinėms juostoms mineralizuoti ir sudegusiems medžiams iškirsti bei nuodėguliams surinkti skirta 300 tūkst. litų. Specialistai spręs, kiek ir kokius darbus būtina atlikti pirmiausia. Aplinkos ministras neatmetė galimybės, kad siekiant įgyvendinti prevencinę gaisrų programą bus atsižvelgta ir į pasaulinę patirtį, ja bus remiamasi ir atsodinant sudegusį mišką. Anot Kundroto, būtina atsižvelgti ir į nuolat šiltėjantį klimatą, į žmogiškuosius faktorius, dėl kurių Lietuvoje kyla vis daugiau gaisrų.
Prezidentas vakar neslėpė nuoskaudos, kad šiemet Lietuvoje per kelis mėnesius kilo dvigubai daugiau gaisrų nei pernai per tą patį laikotarpį. „Kas darosi Lietuvoje? Reikia užkirsti kelią Lietuvos gamtos ir žmonių turto naikinimui”, – kalbėjo Adamkus.
Laukia mokslininkų žodžio
Po apsilankymo gaisro suniokotoje Smiltynėje prezidentas Nidoje susitiko su priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, aplinkosaugininkais, miškininkais ir tarėsi, kokių priemonių būtina imtis, kad ateityje būtų išvengta panašių nelaimių. Tartasi, kaip atsodinti sudegusį mišką. Svarstyta, ar reikia atsodinti visą sudegusią teritoriją, ar būtina sodinti kalnapušes, ar maišyti jas su lapuočiais.
Miškininkai neskuba tarti savo žodžio. Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė tvirtino, jog būtina sulaukti mokslininkų išvadų. Vyriausybinė ekstremalių situacijų valdymo komisija spręs, kokių priemonių būtina įsigyti kovojant su gaisrais, kokių prevencinių priemonių imtis siekiant išvengti gaisrų miškuose.
Švėkšnai paramą žada Vyriausybė
Po susitikimo Nidoje su specialistais Adamkus išvyko į Švėkšną (Šilutės r.), kur prieš kelias paras įvyko kita skaudi nelaimė.
Viename kieme kilęs gaisras apėmė net dešimt greta buvusių pastatų. Ugnis iki pamatų sunaikino penkis gyvenamuosius namus ir tiek pat ūkinių pastatų. Dėl nelaimės nukentėjo 11 šeimų, septynios iš jų liko be pastogės. Vienas žmogus žuvo, dar penki patyrė įvairių sužalojimų.
Adamkus vakar į Švėkšną nuvyko ne tik pareikšti užuojautos padegėliams, bet ir susipažinti su situacija bei sužinoti, kokių priemonių ketinama imtis padėti per gaisrą nukentėjusiems žmonėms. Švėkšnos seniūnui jis įteikė ir asmeninę piniginę paramą – 5000 litų.
Švėkšnos seniūno iš nukentėjusių surinktais duomenimis, gaisro padaryta žala siekia apie 750 tūkst. litų.
Šiame miestelyje vakar lankėsi ir premjerą pavaduojantis finansų ministras Zigmantas Balčytis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte bei Vyriausybės kancleriu Antanu Zenonu Kaminsku.
Pažymėta, kad norint kuo skubiau atstatyti sudegusius namus ir ūkinius pastatus būtina pagreitinti Šilutės rajono detaliojo plano rengimą. Tam reikalingos lėšos bus skirtos iš Vyriausybės rezervo. Taip pat sutarta, kad šią savaitę Švėkšnos seniūnas kreipsis į Vyriausybę dėl lėšų skyrimo iš rezervo nukentėjusių nuo gaisro nuostoliams atlyginti. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sakė, kad bus svarstomos galimybės išmokėti papildomą socialinę paramą nuo gaisro nukentėjusioms šeimoms.