Statistikos departamentas parengė naują kasmetinį leidinį „Švietimas”, kuriame pateikiami 2004-2005 mokslo metų duomenys apie valstybės reglamentuotą švietimą: nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo, taip pat naujausi užsienio šalių duomenys. Leidinys sudarytas remiantis mokyklų pateiktais duomenimis ir atspindi praėjusių mokslo metų Lietuvos švietimo būklę ir pagrindines tendencijas.
Dešimtmetį džiuginusi kylanti statistinė besimokančiųjų skaičiaus kreivė praėjusiais mokslo metais gerokai smuktelėjo. 2004-2005 mokslo metais švietimo įstaigose besimokančio jaunimo skaičius per metus sumažėjo 5,4 tūkst. ir siekė 805 tūkst.
Didžiausi pokyčiai vyko bendrojo lavinimo mokyklose: per metus šių mokyklų skaičius sumažėjo 298, mokinių jose 20 tūkst., pedagogų – 1,5 tūkst. Šie skaičiai dar įspūdingesni, juos palyginus su 2000-2001 mokslo metais: atitinkamai 755, 41 tūkst. ir 4 tūkst. Demografiniai pokyčiai rodo, kad nuo 2000 m. 0-19 metų amžiaus jaunų žmonių šalyje sumažėjo 112 tūkst.
Kita vertus, didėjantys mokymosi aprėpties rodikliai rodo, kad vis daugiau Lietuvos jaunimo mokosi arba studijuoja. 2004-2005 mokslo metais vidurinio mokslo siekė 76 procentai šio lygmens teorinio mokymosi amžiaus grupės jaunimo, aukštojo mokslo atitinkamai 39 procentai (2000-2001 mokslo metais atitinkamai 65% ir 22%).
2004 metų rudenį universitetų studentais tapo 47 procentai abiturientų, kolegijų studentais – 22 procentai abiturientų, kas dešimtas jų pasirinko profesinę mokyklą. Be to, universitetų pirmakursių būrį tais pačiais metais papildė 509 profesinių ir aukštesniųjų mokyklų absolventai, 487 baigusieji kolegijas ir 332 – universitetus.
Šalyje veikia 21 universitetas. Studijuojančių skaičius juose per metus išaugo 8,3 tūkst. ir 2004-2005 mokslo metais siekė 138,5 tūkst. (2000-2001 mokslo metais – 95,6 tūkst.). Studentų skaičius labiausiai išaugo Vilniaus universitete: per metus padidėjo 1,9 tūkst. ir siekė 24,2 tūkst.
Praėjusiais mokslo metais studijavo daugiau vyresnio amžiaus žmonių: 35 tūkst., arba penktadalis, universitetų ir kolegijų studentų buvo 30 metų amžiaus ir vyresni. Didesnė dalis studentų studijavo neakivaizdinėse studijose: kolegijose 50,4 procento, universitetuose 32,0 procento. Padaugėjo merginų, jų dalis aukštosiose mokyklose perkopė 60 procentų.
Be to, Eurostato duomenimis, 2003 m. Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 4,1 tūkst. jaunuolių iš Lietuvos, arba 2,4 procento studentų (Estijos – 3,2%, Latvijos – 1,7%).
Sparčiai plečiasi gana naujas aukštojo mokslo sektorius – aukštosios neuniversitetinės studijos, kurias teikia kolegijos. Kolegijų skaičius, palyginti su 2000-2001 mokslo metais, išaugo nuo 7 iki 27, studijuojančiųjų jose – nuo 3,5 tūkst. iki 52,2 tūkst., arba penkiolika kartų. Kas penktas šių mokyklų studentas (10,1 tūkst.) mokosi nevalstybinėje kolegijoje.
Statistiniai duomenys rodo ir kitus ne mažiau vertus dėmesio faktus: nemažėja jaunimo, nebaigusio studijų. 2004-2005 mokslo metais studijų universitetuose nebaigė 13,4 tūkst. (10%), kolegijose – 5,2 tūkst. (12 %), profesinėse mokyklose – 5,7 tūkst. (13%) vaikinų ir merginų.
Europos Sąjungos šalių statistika rodo, kad pagal aukščiausią išsilavinimą įgijusių jaunuolių skaičių Lietuva yra septinta. 2004 metais aukščiausio tretinio lygmens (aukštojo ir aukštesniojo) išsilavinimą buvo įgiję 35 procentai 25-34 metų amžiaus Lietuvos jaunuolių, o ES-25 šalių vidurkis tesiekė 25 procentus. Šios amžiaus grupės Lietuvos merginų išsilavinimo rodiklis yra dar didesnis – per 40 procentų, o vaikinų – 30 procentų.