Vadybą išmanantis inžinierius – aukso vertės

„Europoje ir visame pasaulyje skamba šūkis – „Atgal į inžineriją”. Inžinerinių specialybių poreikis ir aktualumas auga kiekvieną dieną. Mūsų absolventai su bedarbystės problema nesusiduria – juos dar studijuojančius verbuoja darbdaviai”.

Taip trumpai drūtai Klaipėdos universiteto (KU) Jūrų technikos fakulteto (JTF) siūlomų studijų vertę apibūdino šio fakulteto prodekanė dr. Rima Mickevičienė.

Šiais metais JTF abiturientams siūlo aplinkos, chemijos, elektros, informatikos, laivo, mechanikos, statybos inžinerijos bei uostų technologijų studijų programas.

R. Mickevičienės teigimu, visų inžinerinių specialybių absolventai yra itin paklausūs specialistai. Anot jos, laivo inžinieriai sparčiai kyla karjeros laiptais įvairiose laivų projektavimo, statybos bei remonto įmonėse. Bene patys universaliausi mechanikos inžinieriai įsidarbina perdirbimo pramonėje. Uosto technologijų studijų programos absolventai dirba laivų agentavimo, krovos darbų, logistikos įmonėse.

Sudėtinga, bet perspektyvu

Chemijos bei aplinkos inžinerijos studijų programas JTF Technologinių procesų katedros vedėjas doc. dr. Valdas Kvedaras apibūdino kaip sudėtingas, bet perspektyvias.

Šios programos, juokavo pašnekovas, labai artimos – vienos absolventai terš, kitos – valys. Be to, abiejų programų pagrindas – chemijos studijos.

Būsimiesiems chemijos inžinieriams teks studijuoti bendrąją, organinę bei neorganinę chemiją, chemijos inžineriją, matematiką ir visų studentų siaubą – inžinerinę grafiką. Be teorijos, jų laukia ir laboratoriniai darbai fakulteto bei įmonių laboratorijose.

Chemijos specialistai, pasak V. Kvedaro, randa darbą tiek Lietuvos, tiek užsienio naftos gavybos bei perdirbimo įmonėse. Jie taip pat gali dirbti teismo ekspertais, laboratorijų vedėjais, mokytojais. Tačiau prisišaukti tokį specialistą mokytojauti ar dėstytojauti, pašnekovo teigimu, sudėtinga, nes paprastai jie dirba gerai mokamą darbą.

Aplinkos inžinieriai tris kursus mokosi panašių dalykų kaip ir chemikai. Be to, jie studijuoja aplinkos inžineriją, ekologinį monitoringą, atliekų apdorojimo bei vandens valymo technologijas. Šie specialistai gali dirbti laboratorijose, sveikatos centruose, Jūrinių tyrimų centre bei įvairiose įmonėse.

Plataus profilio specialistai

Jauniausia JTF studijų programa – informatikos inžinerija – sulaukia didžiausio abiturientų susidomėjimo. Tai vienintelė programa, parengta pagal naujausius reikalavimus.

Nuo Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto siūlomos informatikos programos šios studijos, pasak JTF Informatikos inžinerijos katedros asistento Mariaus Žadvydo, skiriasi. Čia studentai mokosi daugiau inžinerinių ir šiek tiek mažiau matematinių dalykų.

„Mes ruošiame plataus profilio specialistus. Čia jie mokosi automatų teorijos, duomenų struktūros, kompiuterio architektūros pagrindų, operacinių sistemų. Studentai taip pat įgyja programavimo pagrindus. O savo žinias jie pritaikys tiek gamybos, tiek telekomunikacijų srityse. Kitaip tariant, jie gali dirbti visur, kur tik yra kompiuterinės sistemos”, – aiškino M. Žadvydas.

Visos programos – paklausios

Pasak žmogiškųjų resursų valdymo bendrovės „Akrisida” vadovo Klaipėdoje Aro Mileškos, JTF nepaklausių specialistų neruošia. Atvirkščiai, baigusiųjų skaičius yra per mažas, kad patenkintų rinkos poreikius.

Ypač paklausūs, anot pašnekovo, yra chemijos inžinieriai. Jų reikia įvairiose uosto bei Laisvosios ekonominės zonos įmonėse. Be to, dabar ruošiami tik universitetinio lygio specialistai, o labai trūksta ir operatorių, turinčių chemijos žinių.

Šiuo metu šalyje trūksta ne tik statybininkų, bet ir projektų vadovų, darbų vykdytojų. Kita vertus, A. Mileškos nuomone, nė vienoje valstybėje statybos tokiais intensyviais tempais nesitęsia labai ilgai.

Ilgaamžiškiausia specialybe pašnekovas įvardijo elektros inžineriją. Anot A. Mileškos, šie specialistai visada bus paklausūs. Jų trūksta ir uoste, ir krante. Mechanikos inžinieriams atvira visa šalies pramonė. Techninis išsilavinimas, anot pašnekovo, reikalingas ir pardavimų srityje.

„Žmogus, turintis inžinerinį išsilavinimą bei vadybos žinių – aukso vertės specialistas rinkoje”, – tvirtino pašnekovas.

Dalis atsakomybės – darbdaviams

„Vakarų ekspreso” kalbinti įvairių įmonių atstovai patvirtino, kad techninį išsilavinimą turinčių specialistų iš tiesų trūksta. O dažnus kaltinimus aukštosioms mokykloms, esą jos ruošia teoretikus, vadino nepagrįstais.

AB „Geonafta” bendrųjų reikalų direktorius Benediktas Jarutis „Vakarų ekspresui” sakė, jog tokiose įmonėse labiausiai trūksta mechanikos inžinierių. Taip pat paklausūs yra geofizikai bei naftos gręžinių inžinieriai, tačiau jų, anot pašnekovo, šalies aukštosios mokyklos neruošia.

B. Jarutis dėl praktinių įgūdžių trūkumo aukštųjų mokyklų kaltinti nelinkęs. Anot jo, už tai atsakomybę turėtų prisiimti ir darbdaviai.

„Aukštoji mokykla – ne profesinė, ji neruošia praktikų. Už tai atsakingi ir darbdaviai, priimantys studentus praktikai. Kaip jauną specialistą paruoši, tokį ir turėsi”, – tvirtino pašnekovas.

Jam pritarė ir AB Vakarų laivų gamykla personalo direktorius Tomas Tarasevičius. Pastarojo teigimu, „žalio” studento praktiniai sugebėjimai labai daug priklauso nuo to, į kokią darbo terpę jis patenka. Pašnekovas įsitikinęs, kad darbdaviai turėtų skirti daugiau dėmesio naujo darbuotojo įsiliejimui į įmonės veiklą.

Anot T. Tarasevičiaus, labiausiai trūksta laivo, mechanikos bei elektros inžinierių. Nors įmonėje šių specialistų kaita nedidelė, čia, pašnekovo teigimu, visada atsiras vieta ambicingam, veikliam žmogui.

UAB „Plienas” administratorė Monika Urbonaitė „Vakarų ekspresui” sakė, jog techninių dalykų specialistų paruošimu kol kas nusivilti neteko. Šioje įmonėje projektų vadovo padėjėju jau kurį laiką sėkmingai dirba vienas KU auklėtinis.

Pašnekovės teigimu, didžiausia problema – mūrininkų trūkumas, tačiau statybos įmonėms reikalingi ir statybos, elektros inžinieriai, techniniai bei projektų vadovai.

Priklauso nuo paties žmogaus

Kalbinti KU JTF studentai tvirtino įgytomis žiniomis esantys patenkinti, o įsidarbindami jokio vargo nepatyrę, mat pasirinktos specialybės esančios paklausios.

Magistrantė Ramunė Lebedeva, šiuo metu dirbanti darbų vadove statybos įmonėje „Hefeso statyba” bei konstruktore projektavimo įmonėje „Vakarinis fasadas”, po ilgų svarstymų nusprendė sekti mamos pėdomis ir baigė JTF statybos inžinerijos bakalauro studijas.

Merginos atminty labiausiai įstrigo dėstytojų palaikymas ir pastangos perduoti praktikoje įgytas žinias. Kita vertus, praktiniai įgūdžiai, Ramunės nuomone, labiausiai priklauso nuo paties studento noro kuo daugiau sužinoti ir tobulėti.

Pašnekovė neslepia, kad jos pasirinkta specialybė reikalauja daug juodo darbo, kantrybės ir užsispyrimo, tačiau, merginos teigimu, už tai yra atlyginama su kaupu.

JTF Informatikos inžinerijos katedroje kompiuterinės technikos inžinieriumi dirbantis ketvirtakursis informatikos inžinerijos programos studentas Donatas Bartkus tikisi ir ateityje „suktis” šioje srityje.

Anot Donato, informatikos studijos yra labai plačios apimties. Čia galima išmokti visko – įvairių sistemų projektavimo, programavimo, elektronikos ir net dirbtinio intelekto puoselėjimo.

Paskaitas šios programos studentams, pasak Donato, skaitė ne tik Klaipėdos, bet ir Kauno technologijos universiteto dėstytojai. Pašnekovo įsitikinimu, tai ne tik paįvairino studijas, bet ir darė teigiamą įtaką jų kokybei. O nuoskaudų teko patirti dėl, rodos, visai „nepavojingų” pasirenkamųjų dalykų.

„Atrodo, kas blogo galėtų slėptis už dviejų kreditų pasirenkamojo dalyko. Pasirodo, neretai jis tiesiog atima didžiąją dalį tavo laiko ir dar sugadina vidurkį”, – sakė pašnekovas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.