Robotai visur – jie skalbia, vairuoja automobilius ir net myli. O mažiausi robotai vadovauja namų parazitams, beje, taip sėkmingai, kad visa tarakonų kompanija priima juos už savus. Kaipgi robotų technikams pavyko tai padaryti?
Pirmiausia reikėtų padėkoti Europos komisijos programai „Informacinės visuomenės technologijos”. Viso pasaulio mokslininkai gavo nemažas dotacijas įdomiems projektams įgyvendinti. Vienu iš tokių projektų tapo insektobotas – mažyčiai robotai, gebantys įsiskverbti į tarakonų populiaciją ir sudėtingoje tarakonų visuomenėje nustatyti savo įstatymus. Vidutinio ūsuočio dydžio insektobotai (išvertus iš anglų kalbos „insect” – vabzdys + „robot”), apsirūpinę dviem motorėliais, mikliai juda šešiais ratukais, protinga vaizdo išraiška įvertina situaciją ir apie visa tai, ką pamatė, tučtuojau praneša savo šeimininkui. Atsidūrę parazitų tankynėje, insektobotai išskiria ypatingo feromono – medžiagos, pagal kurią tarakonai atpažįsta vienas kitą. Jei robotas demaskuojamas, jis tučtuojau susisiekia su šeimininku, o šis skuba į pagalbą su šlepete rankoje…
Jei vis dėlto reikalai klostosi gerai, šnipas, pelnęs tarakonų elito pasitikėjimą, užima valdžią. Čia jam, žinoma, padeda konvejeriniai draugai, atsiųsti pastiprinimo. Visi kartu, virtuoziškai nugalėdami kliūtis, išveda tarakonus iš tamsaus kampo. Jei vilkstinėje pasitaiko maištininkų, galingieji insektobotai akimirksniu juos neutralizuoja. E-tarakonai taip tiksliai kopijuoja vabzdžių elgseną, kad niekam iš parazitų net į galvą nešauna atkreipti dėmesį į jų ratukus ir motorėlius.
Jei insektobotas vis dėlto patyrė fiasko, gali būti, kad paprasčiausiai išsikrovė jo akumuliatorius, todėl šnipų savybėms atkurti prireiks truputį pakrauti tą įtaisą.
Modelis išbandytas tik su tarakonais, kadangi iš visų socialinių vabzdžių jie – labiausiai ištirti ir, reikia pasakyti, netoli tenužengę demokratijos srityje. Tarkime, skruzdėlyne arba bičių avilyje diversija gali ir nepavykti dėl nevisiškai tobulo insektoboto. Taip, superagentas turi daug trūkumų: pavyzdžiui, robotas moka tik „vadovauti”, tačiau nesugeba pats reaguoti į komandas, gali išskirti daug feromono ir nepajusti, kad artėja priešas.
Kaip ten bebūtų, „šis puikus išradimas leis mums sužinoti daug naujo apie kolektyvinį gyvūnų elgesį, ir ne tik vabzdžių, o ateityje kontroliuoti ištisas populiacijas ir net rūšis”, – žada tyrimo vadovas Lujis Denojburgas iš Briuselio laisvojo universiteto.