Šį mėnesį Lietuvos mokyklas Mokyklų tobulinimo programos B komponento „Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas” dėka pasiekė pirmasis serijos „Į pagalbą mokyklai” leidinys, padėsiantis gauti naują ir išsamią informaciją švietimo vadybos klausimais. Sociologės Jolantos Piliponytės parengta knyga „Duomenų rinkimas, apdorojimas ir analizė mokykloje” siekia padėti mokyklai surinkti duomenis, reikalingus tiek vidaus auditui, tiek nuolatiniam mokyklos veiklos vertinimui ir tobulinimui.
Knygos „Duomenų rinkimas, apdorojimas ir analizė mokykloje” autorė Jolanta Piliponytė – viešosios įstaigos „Transparency International” Lietuvos skyriaus konsultantė, sociologė, šiuo metu besistažuojanti Australijos Melburno universitete ir ten rengianti daktaro disertaciją apie politinę korupciją pokomunistinėse šalyse.
Autorė pirmąjį serijos „Į pagalbą mokyklai” leidinį parengė remdamasi ilgamete patirtimi vykdant sociologinius tyrimus Lietuvos mokyklose kartu su Kamile Karpyte-Rimkevičiene bei dalyvaujant vidaus ir išorės audito darbo grupių veikloje. J. Piliponytė kartu su kolege Alicija Miliauskiene yra taip pat parengusi ir vedusi seminarus Mokyklų tobulinimo programos B komponento vidaus audito konsultantams „Duomenų rinkimas, apdorojimas ir analizė”.
Kaip teigia knygos autorė, duomenų rinkimas ir analizė yra neatsiejama mokyklos vidaus audito dalis. Rinkdami duomenis, mes jau atliekame auditą, t.y. savo ir savo mokyklos vertinimą, o tai reiškia, kad ieškome tobulėjimo būdų. Be to, įvertinimas yra vienas esminių veiksnių, skatinančių skaidrumą, atskaitomybę mokyklose ir suteikiančių patikimą pagrindą mokyklos veiklos plėtotei.
Iki šiol mokyklose įvairūs duomenys buvo renkami fragmentiškai, neapimant visumos, pernelyg dažnai naudojamas anketinės apklausos metodas. Surinkti duomenys paprastai nepakankamai apdorojami, jų analizė neturėjo aiškios struktūros. Naujoji Švietimo ir mokslo ministerijos išleista knyga skirta tam, kad mokyklų duomenys būtų renkami, apdorojami ir analizuojami sistemiškai.
Naujoje švietimo auditorijai skirtoje knygoje mokyklų vadovai ir mokytojai ras tiek kokybinių, tiek kiekybinių tyrimų aprašymus bei jų praktinio taikymo pavyzdžius. Pasak leidėjų, „Duomenų rinkimas, apdorojimas ir analizė mokykloje” unikalus ir tuo, kad čia teorinius pagrindus bei praktinius patarimus gaus tiek pirmą kartą tyrimą atliekančios, tiek pažengusios mokyklos. Knyga parengta taip profesionaliai ir praktiškai, kad turėtų sudominti ne tik švietimo, bet ir kitų sričių specialistus.
J. Piliponytė pažymi, jog nėra vieno universalaus būdo, nurodančio, kuris duomenų rinkimo metodas tinka vieno ar kito mokyklos veiklos rodiklio ar konkrečios mokyklos veiklos įvertinimui. Todėl knygos „Duomenų rinkimas, apdorojimas ir analizė mokykloje” tikslas – aptarti skirtingus duomenų rinkimo metodus, jų apdorojimo mechanizmus bei analizės galimybes.
Autorė teigia, kad dėl įvairiapusės švietimo specialistų pagalbos bei mokyklų, kuriose buvo vykdomi tyrimai, vadovų ir mokytojų geranoriškumo rengti šį leidinį buvo labai įdomu ir prasminga. „Mokykla yra tarsi gyvas organizmas jausmingai reaguojantis į pokyčius, tačiau svarbiausia – atviras naujovėms ir nuolat siekiantis tobulėti. Leidinys talpina nemažai praktinių pavyzdžių, kurie ir padės mokykloms neišsigąsti tyrimo sąvokos bei tikslingiau analizuoti kasdienybę mokykloje. Neprivalome visi tapti sociologais mokykloje, tačiau stebėti, fiksuoti ir analizuoti reiškinius, kurie supa mus pačius yra ne tik įdomu, bet ir labai naudinga”, – teigia Jolanta Piliponytė.
Leidinį sudaro trys skyriai, kuriuose aptariamas problemų ir tikslų formulavimas, tyrimo metodų pasirinkimo galimybės, veiksmų plano sudarymas, kiekybinių ir kokybinių duomenų apdorojimas. Informacija aiškiai apibendrinama bei išdėstomos rekomendacijos.
Švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama Mokyklų tobulinimo programos B komponentą „Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas’, diegia naują vadybos kultūrą ugdymo įstaigose. Todėl tikimasi, kad pirmasis serijos „Į pagalbą mokyklai” leidinys padės laiku gauti reikiamą ir patikimą informaciją, kuri pagrįs sprendimų priėmimą bei lems veiksmingesnę švietimo vadybą, gerinančią mokinių pasiekimus.