Daugelio Europos šalių universitetų studentai mokosi trumpiau nei Lietuvoje: bakalauro studijos ten trunka 3-3,5 metų, o magistrantai studijuoja ne ilgiau kaip pusantrų metų. Siūlymas ir mūsų aukštosiose mokyklose trumpinti studijų trukmę susilaukė karštų akademinės visuomenės diskusijų. Šis klausimas dabar diskutuojamas aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.
Lazda su dviem galais
Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų atstovybės (SA) narė, būsimoji ekonomistė Onutė Stasiūnaitytė baigia trečiąjį kursą, kitąmet jau ginsis bakalaurės diplomą. Tačiau studentė norėtų, kad šie studijų metai jo siekiant jau būtų paskutiniai – Onutės nuomone, trijų bakalauro studijų metų visiškai pakaktų. „Taip yra daugelyje Europos universitetų. Bendraudami su užsieniečiais studentais įsitikinome, kad mažesne studijų trukme jie patenkinti, žinių įgyja pakankamai”, – sako būsimoji ekonomistė. Onutei atrodo, kad suvienodinus visų Europos Sąjungos šalių studijų sistemą būtų galima geriau keistis studijų mainais, važinėti vieniems pas kitus pasimokyti po semestrą ar daugiau.
Magistrantūros studijos, būsimosios ekonomistės manymu, irgi galėtų būti trumpesnės – pusantrų metų siekiant magistro diplomo tikrai užtektų. „Tai, kad nuo kitų mokslo metų magistrantams teks mažiau pakratyti piniginę, irgi labai smagu, – sako Onutė. – Iki šiol tik dalis jų galėjo mokytis valstybės finansuojamose vietose, o dabar jie turės tokias pat teises, kaip ir bakalaurai. Nereikės per mokslo metus mokėti kelių tūkstančių – jų studijos bus finansuojamos visiškai arba iš dalies”.
Kartu trečiakursė mano, kad lazda turi du galus: magistrantūros studijos bus labiau visiems prieinamos, bet netrūks ir tokių, kurie į ją stos ne žinių skatinami, bet todėl, kad nereiks daug mokėti. Onutės manymu, besimokant antrojoje studijų pakopoje gali kristi mokymosi lygis.
Magistrantai nebebus diskriminuojami
KTU Tarptautinių studijų centro ketvirtakursis, SA narys Kasparas Budnikas, netrukus gaus bakalauro diplomą, o paskui bandys stoti į magistrantūrą. „Esu aktyvus studentas, tad mokslai šiek tiek nukenčia, – prisipažįsta Kasparas. – Tačiau magistro diplomo būtinai sieksiu, nes šiuos specialistus darbdaviai labiau vertina nei bakalaurus”. Kasparas žinią apie naująjį magistrantūros studijų finansavimą irgi sutiko palankiai. „Mūsų laida – pirmoji, kuriai nuo pirmo kurso teko mokėti privalomas 500 litų įmokas. Nenusivylėme šia tvarka, tad manau, kad ir magistrantai ja bus patenkinti, – įsitikinęs ketvirtakursis. – Anksčiau, kiek žinome, patekti į nemokamas magistrantūros vietas būdavo labai sunku, o mokėti kelis tūkstančius galėjo nedaugelis. Dabar magistrantai nebebus diskriminuojami”.
Kasparas mano, kad studijos iš tiesų galėtų būti trumpesnės, tik abi pusės – dėstytojai ir studentai – turėtų būti tuo suinteresuoti, mokėti persiorientuoti. „Jei nebus patobulintos programos, ar suspėsime per trumpesnį laiką išklausyti visą kursą?” – svarsto būsimasis eksporto inžinierius.
Docentas Jonas Gydas, KTU Dizaino ir technologijų fakultete dėstantis būsimiesiems medienos technologijos specialistams, mano, kad nereikėtų skubėti trumpinti studijų trukmę.
„Anksčiau jaunimas studijuodavo penkerius metus ir visi būdavo tuo patenkinti, – sako docentas. – Tokiam procesui reikia gerai pasirengti, kad, užuot padėję studentams, nepadarytume jiems meškos paslaugos”. J.Gydas mano, kad pramonės įmonės turėtų diktuoti, kokių specialistų universitetams reikėtų daugiau rengti, kad pinigai nebūtų veltui švaistomi.
Valstybė skirs papildomų milijonų
Lietuvos žemės ūkio universiteto trečio kurso studentas Marius Narkevičius dėl studijų trukmės turi savo nuomonę. „Jei mokysimės trejus metus, kuo tada skirsimės nuo kolegijos studentų? – svarsto vaikinas. – Bus didelis skirtumas, kai žinias įsisavinsim per trejus ir kai per ketverius metus”. Mariaus nuomone, 160 bakalauro studijoms skirtų kreditų „suspausti” į trejų metų kursą būtų nelengva. „Būtinai reikėtų suvienodinti programas tarptautiniu mastu, nes tas jų neatitikimas – akivaizdus, – sako būsimasis vandens ūkio ir žemėtvarkos specialistas. – Išvažiuoja mūsiškiai pagal SOCRATES programą pasimokyti į užsienio universitetus ir grįžta turėdami daugybę skolų”.
Magistrantai, pasak studento, turi daugiau laisvo laiko, daugelis besimokydami dirba. Tad jiems sutrumpintos magistrantūros studijos tikrai nepakenktų. Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto antrakursė Lina Šimkevičiūtė ir trečiakursė Eglė Tylaitė irgi mano, kad sutrumpinus studijų laiką bus didesni mokymosi krūviai ir tuo nereikėtų džiaugtis. „Gerai, kad mokesčiai už magistrantūros studijas mažės. Nebus tokio didelio skirtumo, kas nemoka nieko, o kas – kelis tūkstančius. Bet tai nereiškia, kad reikės mažiau mokytis”, -sako Lina.
Peržiūrėti studijų trukmę Švietimo ir mokslo ministerija siūlo Vyriausybei pateiktame Aukštojo mokslo plėtros priemonių plane. Palyginti su praėjusiais metais, 2006 metais Vyriausybė priėmimą į bakalauro studijas sumažino 690 vietų, tačiau dėl įmokų sistemos įvedimo antrojoje studijų pakopoje valstybės finansuojamų magistrantų bus 1433 daugiau. Švietimo ir mokslo ministerijos patarėjo Giedriaus Viliūno teigimu, nuo 2006 metų magistrantūros dieninėse studijose palikus tik iš dalies ar visiškai valstybės finansuojamas vietas, laimės magistrantai, nes daliai jų nebereikės mokėti visos kainos už studijas. Tačiau valstybei teks didesnė našta.
Ministerijos duomenimis, sprendimas atsisakyti mokamos dieninės magistrantūros pareikalaus papildomų 4,7 mln. litų. Bet, sutrumpinus studijų trukmę, būtų galima sutaupyti daug lėšų ir padidėtų finansavimas vienam studentui.