Konkretūs antrinio perdirbimo įmonių pasiūlymai bendradarbiauti tvarkant elektros ir elektroninės įrangos atliekas sudomino daugumą šios įrangos gamintojų, importuotojų ir platintojų, o apie 200 jų atvyko į susitikimą, organizuotą Antrinio perdirbimo įmonių bei Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijų.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos depatramento direktoriaus Rolando Masilevičiaus teigimu, gamintojai ir importuotojai, į Lietuvos vidaus rinką išleidžiantys elektros ir elektroninę įrangą, privalėjo registruotis iki 2006 m. kovo 31 d., o po šios datos privalėjo turėti atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade pažymėjimą, kaip to reikalauja normatyviniai dokumentai (Valstybės žinios, 2005 Nr.138-4989). Taigi, ES direktyva 2002/96/EB „Dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų” formaliai Lietuvoje įsigaliojo daugiau nei prieš mėnesį.
Jau dabar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai įmonėms, nevykdančioms aukščiau paminėtų reikalavimų registruotis, pateikia privalomus nurodymus. Šiais nurodymais nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą nuo 200 iki 1000 Lt. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotuose privalomuose nurodymuose nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku – užtraukia baudą nuo 2000 iki 7000 Lt arba nušalinimą nuo pareigų. Taigi, kontroliuojančios institucijos turi visas galimybes ir įrankius kontroliuoti situaciją EEĮ atliekų tvarkymo rinkoje.
Siekiant padėti EEĮ gamintojams, importuotojams ir platintojams išvengti gresiančių sankcijų, perdirbėjai pasiūlė bendradarbiauti superkant elektronikos ir elektros įrangos atliekas be jokių tarpininkų, tiesiogiai pasirašant sutartis. Perdirbėjai nusprendė įvesti šiame, iki šiol chaotiškame procese, šiek tiek tvarkos įsipareigodami šiemet surinkti Lietuvai privalomą atliekų kiekį.
Perdirbėjai teigiamai įvertino įvykusį renginį. UAB Kuusakoski direktoriaus Roberto Butkaus teigimu ypač maloniai nustebino dalyvių gausa ir kokybiškas visų verslo segmentų atstovavimas. „Į mūsų įmonę dėl kompleksinių atliekų tvarkymo kreipiasi nuo mažiausio iki stambiausio kliento ir tai atitinka pasirinktą kompanijos veiklos strategiją. Asociacijuotų struktūrų iniciatyva yra veiksminga sprendžiant tokio sudėtingumo klausimus, tame tarpe nepamirštant ir socialinės atsakomybės reikalų” – sako R. Butkus.
Andrejaus Beskajevo, UAB Žalvaris generalinio direktoriaus manymu įmonių susidomėjimas EEĮ atliekų tvarkymo reikalais padidėjo, tai atspindi padidėjęs kontaktų ir pasirašytų laidavimo sutarčių kiekis. „Nedidelėms įmonėms su EEĮ atliekų tvarkymo užduotim iki 10,000 Lt dirbti tiesiogiai su perdirbėjais – geriausias sprendimas ir optimalesnio jos tikrai nesuras. O didelėm įmonėm – taip pat patarčiau pasinaudoti tiesioginio bendradarbiavimo variantu, kaip optimaliausiu rinkoje šiais metais”, sako A. Beskajevas.
UAB Elektroninių mašinų perdirbimas generalinio direktoriaus Almonto Kybarto nuomone, renginys parodė šios temos aktualumą, nes buvo pilna salė tiek gamintojų ir importuotojų, tiek žurnalistų, mokslininkų ir net kitų sričių atliekų perdirbėjų. „Laiku buvo pateikta informacija apie besiformuojančią konkurencingą EEĮ atliekų surinkimo ir perdirbimo rinką. Tarpininkai turi suprasti, kad tik pateikdami vertingą paslaugą gali dalyvauti šioje grandinėje”, po renginio sakė A. Kybartas.
Arūnas Čepelė, Aplinkos ministerijos aplinkos kokybės departamento direktorius, taip pat dalyvavęs perdirbėjų inicijuotame renginyje mano, kad pats bandymas suaktyvinti EEĮ gamintojus ir importuotojus yra teigiamas, tą parodė ir didelis renginio dalyvių skaičius, dikusijos bei daugybė pateiktų klausimų.
Lina Šleinotaitė-Bernotienė, UAB Ekokonsultacijos direktorės vertinimu įvykęs renginys parodė, kad EEĮ gamintojų ir importuotojų susidomėjimas pareiga tvarkyti elektros ir elektroninės įrangos atliekas yra didelis, o gamintojai ir importuotojai tikrai susidomėjo atliekų tvarkytojų siūloma paslauga, nes vis dar nėra susikurusių organizacijų, o kiti garantijos variantai yra labai brangus.
Lietuvoje elektros ir elektroninę įrangą gamina apie pustrečio šimto įmonių, šią įrangą importuoja apie 800 kompanijų, o platina – pora tūkstančių. Apskaičiuotas bendras potencialiai susidarantis atliekų kiekis – 17 000 – 27 000 tonos per metus arba 4,9 – 7,7 kg EEĮ atliekų vienam Lietuvos gyventojui. Šioje srityje, be jau minėtų problemų, derėtų įvardinti ir kitą – į Lietuvą atvežama itin daug jau naudotos technikos, elektronikos, kuri greičiau sugenda, tad atliekų kiekis perdirbimui dėl to tik padidėja.