Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipdamasis trečiadienį į Federalinį susirinkimą pagrindinį dėmesį skyrė dviem, pasak jo, tėvynės stulpams – šeimai ir armijai, tačiau programiniame metiniame pranešime nepabandė atsikirsti, kaip buvo laukiama, į Vašingtono kritiką.
Maždaug valandą skaityto pranešimo pradžioje prezidentas pažymėjo dabartines Rusijos problemas – korupciją, finansinį nestabilumą ir būtinybę integruotis į pasaulinę ekonomiką. Po to jis perėjo prie šeimos problemų, kurias pavadino pamatinėmis ir paragino atkurti tradicines rūpestingo požiūrio į šeimą ir gimtąjį židinį vertybes.
Tai buvo septintasis jo pranešimas ir trečiasis – per antrąją kadenciją prezidento poste. Anksčiau savo pranešimus V.Putinas paprastai pradėdavo ekonomikos apžvalga. Šįkart prezidentas pradėjo socialiniais klausimais. Kaip anksčiau pažymėjo daugelis analitikų, šis pranešimas užbaigia savotišką trilogiją, aprėpiančią visą Rusijos politikos kursą, kokį jį įsivaizduoja prezidentas V.Putinas.
„Dabartinis ir ankstesni pranešimai – programos ne vieneriems metams, o dešimtmečiams, dabartinėje programoje išdėstyta samprata, kokią vietą Rusija užima tarptautinėje darbo pasidalijimo rinkoje, kaip ji spręs demografinę problemą, kaip bus plėtojamos jos ginkluotosios pajėgos”, – sakė V.Putinas.
Tuoj po Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimosi į Federalinį susirinkimą sulaukta Valstybės Dūmos, didžiausių ministerijų ir žinybų, regionų vadovų reakcijos.
Maskvos meras Jurijus Lužkovas prezidento kalbą pavadino „stulbinama, malonia ir labai dalykiška”.
Trečiadienį Kremliuje meras žurnalistams ypač akcentavo prezidento pasiūlymų, kaip spręsti socialinius klausimus, konkretumą.
Sankt Peterburgo merė Valentina Matvijenko sakė buvusi labai sujaudinta demografinėms problemoms skirtos pranešimo dalies.
„Demografinė padėtis šalyje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Svarbu, kad prezidentas nužymėjo konkrečius būdus, padėsiančius kelti gimstamumą šalyje, gerinti motinų materialinį aprūpinimą ir saugumą”, – sakė ji.
Sankt Peterburgo merei antrino ir Valstybės Dūmos vicepirmininkė Liubovė Sliska, tik pageidavo, kad valstybės vadovas „nužymėtų konkrečius terminus”, kada vyriausybė turi įvykdyti iškeltus uždavinius.
VRM vadovas Rašidas Nurgalijevas ypač išskyrė tą kalbos dalį, kuri skirta ginkluotosioms pajėgoms. Pasak ministro, V.Putinas išryškino ir vidaus, ir užsienio politikos prioritetus.
Tuo tarpu komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas pareiškė seniai netikįs žodžiais. „Ši kalba realistiškesnė už ankstesnes, bet viskas priklausys nuo to, kaip vyriausybė ją realizuos”, – pabrėžė jis.
Visuomenės rūmų narys, fondo „Politika” vadovas Viačeslavas Nikonovas, taip pat akcentavęs prezidento metinio pranešimo dalykiškumą, tikslumą ir aktualumą, mano, jog jis tapo ir gana griežtu atsakymu visiems Rusijos kritikams užsienyje.
Kas darys, klausia M.Gorbačiovas
Buvęs SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas visiškai sutinka su uždaviniais, kuriuos Vladimiras Putinas iškėlė metiniame pranešime ir tikisi, kad per likusį valdymo laikotarpį prezidentas sugebės paleisti jų realizavimo mechanizmą.
Teigiamai vertindamas prezidento kalbą buvęs sovietinis lyderis vis dėlto klausia: „Kas ti darys?” Jo nuomone, tarp esamų valstybės struktūrų mechanizmų nėra tokių, kuriais remiantis būtų galima realizuoti iškeltas idėjas.
Jis taip pat pridūrė, jog labai džiugu, kad V.Putino kreipimesi „aiškiai atsigręžta į žmones”.
Pristatydamas savo knygą „Suprasti pertvarką” M.Gorbačiovas pažymėjo, kad pasiekti viso to, apie ką kalbėjo V.Putinas, „galima tik remiantis demokratija”.
„Tik liaudžiai padedant, tik esant demokratijai, viešumui, galima pažaboti biurokratiją ir korupciją – joks prezidentas su tuo pats nesusidoros”, – sakė M.Gorbačiovas.
Jis taip pat išsakė nuomonę, kad „prezidentas nekurs kokios nors naujos totalitarizmo rūšies, bet totalitarizmo recidyvų šalyje jau esama”. „Jau laiko Stalino portretus. Stalinas – ne ta bazė, kuria remiantis galima kurti mūsų ateitį”, – pažymėjo eksprezidentas.
O.Visniauskas laimejo auksa