Bebaigiantis sugriūti pastatas Naujojoje Uosto g. 5a – geriausias pavyzdys, kad valstybei jos pačios turtas – nė motais.
Valstybės turto fondo (VTF) atstovai nekart dievagojosi Klaipėdos centrą darkantį pastatą kuo skubiau įtrauksią į privatizuojamų objektų sąrašą. Paskutinįsyk net nurodė tikslų terminą – ne vėliau šių metų kovo.
Tačiau VTF pažado neištesėjo. O vakar pareiškė, jog griuvena jam apskritai nebepriklauso.
Sena istorija
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Paminklotvarkos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės, 1992-aisiais iki tol Savivaldybei priklausęs pastatas Naujojoje Uosto g. 5a tuometės miesto Valdybos sprendimu buvo perduotas Klaipėdos higienos centrui.
Šis juo naudojosi neilgai. Keletą metų stovėjęs niekam nereikalingas, 2002 metų lapkritį jau bepradedąs griūti pastatas buvo perduotas VTF. Pastarasis kurį laiką namą nuomojo vienai bendrovei. Jos vadovai statinį šiek tiek paremontavo, bet vėliau visiškai jį apleido – nepadėjo nei daugkartiniai kvietimai pas miesto vadovus, nei raginimai apsitvarkyti.
Ilgainiui, pasakojo Paminklotvarkos skyriaus vedėja, tuščias pastatas tapo prieglobsčiu benamiams, degė, galiausiai įgriuvo stogas – liko vienos sienos.
Klaipėdos miesto savivaldybė ne kartą kreipėsi į VTF, prašydama pastatą Naujojoje Uosto gatvėje kuo skubiau privatizuoti. Motyvas – apgriuvęs vienoje iš judriausių miesto gatvių stovintis pastatas ne tik bjauroja miesto veidą, bet ir kelia pavojų aplinkiniams.
„Deja, – apgailestavo R. Noreikienė, – trejus metus su VTF besitęsiantis susirašinėjimas jokių apčiuopiamų rezultatų, išskyrus tuščius pažadus, nedavė.”
Siūlė Uosto direkcijai
2004-ųjų rudenį prasidėjo dar įdomesni dalykai. Lapkritį viename iš savo interviu „Vakarų ekspresui” miesto meras R. Taraškevičius užsiminė sužinojęs, jog dėl jam visiškai nežinomų priežasčių namo Naujojoje Uosto g. 5a privatizavimo procesas esąs sustabdytas, o pastatą Klaipėdos apskrities viršininko administracija neva siūlanti pagal panaudos sutartį perduoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.
Pasak R. Noreikienės, toks ketinimas esąs visiškas nonsensas. Jos įsitikinimu, perdavus pastatą Uosto direkcijai, jame greičiausiai būtų pradėta kokia nors gamybinė veikla, o tai reikštų ne ką kitą, kaip tolesnį uosto skverbimąsi į istorinio Vitės kvartalo erdvę.
Savivaldybė tąsyk raštu kreipėsi į Vyriausybę, Valstybinę kultūros paveldo komisiją, Kultūros ministeriją, Valstybės turto fondą bei Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, aiškiai išdėstė motyvus, kodėl prieštarauja tokiam sprendimui bei paprašė atsakyti, kodėl buvo sustabdyta namo Naujoji Uosto 5a privatizavimo programa, kokios institucijos ir kurie jų darbuotojai tokius veiksmus inicijavo.
Ne per seniausiai, sakė R. Noreikienė, Savivaldybė sulaukė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Sigito Dobilinsko rašto, kuriuo teigiama, jog direkcija į pastatą Naujojoje Uosto g. nepretenduojanti, nes šis jai esąs visiškai nereikalingas.
Pastatas – niekieno?
Pasak VTF Nekilnojamojo turto skyriaus viršininkės Julantos Poškutės, pastatą Naujojoje Uosto g. 5a kadais išties ketinta privatizuoti, bet vėliau jis iš sąrašo buvęs išbrauktas. Tai, anot valdininkės, buvę padaryta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Uosto direkcijos pageidavimu – esą sklypas, kuriame stovi minėtas pastatas, patenkąs į uosto rezervinę teritoriją.
Paskutinis jos matytas raštas, sakė J. Poškutė, buvęs iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Juo VTF buvęs informuotas, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nei minėtas pastatas, nei sklypas nesą reikalingi.
Tačiau pasak VTF l.e.p. Rinkodaros skyriaus viršininkės Jolitos Butkienės, kadangi į statinį pretendavo Uosto direkcija, šis perėjęs Susisiekimo ministerijos žinion. Būtent ji, o ne VTF, J. Butkienės teigimu, šiuo metu esanti pastato Naujojoje Uosto g. 5a valdytoja.
Susisiekimo ministerijos Valstybės turto ir įmonių valdymo skyriaus vedėja Vida Šarkienė pastarąjį teiginį kategoriškai paneigė. Pasak jos, objektas privaląs būti „VTF užbalansinėje sąskaitoje”. Nepaisant to, kad galutinis sprendimas – perduoti jį Uosto direkcijai ar ne, – dar nepriimtas. Anot V. Šarkienės, lemiamą žodį šiuo klausimu turinti tarti ne Uosto direkcija ar apskrities viršininko administracija, o Vyriausybė.
Vilija Šilinienė
„Vakarų ekspresas”