Pasaulis kraustosi į Internetą

16 vienos įmonės, prekiaujančios gintaru, darbuotojų net ir nesusimąstė, kad atiminėja pelną iš telekomunikacijų kompanijų. Beveik visi darbuotojai ne tik tarpusavyje bendrauja Skype programa, bet pardavimų vadybininkai Skype‘u skambina ir klientams į užsienį.

Nemokamų, arba minimaliai pigių pokalbių negali pasiūlyti nė vienas telekomas. O minėta firma 20 % sumažino „telefoninius” mokesčius.

Tik pagalvokite: 100 milijonų vartotojų plius 150 tūkst. naujų kasdien. Sudarius visų vartotojų adresų knygą, turėtume 57 tūkst. puslapių. Nėra jokios abejonės, kad nuo Skype telekomunikacijų bendrovėms pradeda skaudėti galvas.

Be to Skype neseniai pasiūlė naują nemokamą paslaugą – video skambučius (suprantu, kad Skype nėra vieninteliai, bet tai tik pavyzdys).

Įsivaizduokite tokią viziją: daugelis Lietuvos žmonių jau turi nešiojamus kompiuterius arba sumaniuosius telefonus. 3G arba third generation ryšys (pagal Omnitel) veikia jau aštuoniuose Lietuvos miestuose, o kitais metais jis dengs apie 50 % Lietuvos teritorijos. Pagal Bitę – 3G veikia penkiuose miestuose su galimybe žiūrėti 20 TV kanalų (minimum 10 ct/min.). 3G ryšys suteikia galimybę infomaciją perduoti itin dideliu spartumu (sparta iki 2 mb/s su visokiais pagerinimais, kurių Lietuvoje nesulauksime iki kitos vasaros).

Dabar sudėkime visas šias naujas technologijas į vieną. Mobilusis telefonas su video kamera, Windows Mobile operacinė sistema + 3G spartusis ryšys + Skype. Rezultatas, manau, pakankamai skaudus telekomunikacijų bendrovėms.

Tačiau atrodo, „Lietuvos Telekomas” tai supranta. Keisdami pavadinimą į nelabai „limpantį” TEO, jie išskirsto paslaugas į aiškius sektorius: „Vox” – balso paslaugos, „Zebra” – internetas, „Gala” – skaitmeninė televizija, „TEO verslas” – paslaugos verslui.

Balso paslaugos, kurios prieš pora metų buvo kone vienintelės bendrovės teikiamos paslaugos, dabar sudaro tik ketvirtadalį visų paslaugų. Ir kuo toliau, tuo didesnis prioritetas bus skiriamas ne įprastoms „senoms” paslaugoms, nes jos miršta.

Kažkas kalba, kad foto juosta miršta. Žmonės! Foto juosta jau numirė! Miršta laidiniai pokalbiai, netgi mobilus ryšys, toks, kokį žinome (GSM), miršta. VHS kasetės numirė, MC kasetės numirė. Internetas, toks, kokį žinome, miršta. Prieš kelis mėnesius JAV buvo išsiųsta paskutinė telegrama. Nesuprantu, kodėl tik prieš kelis mėnesius. Telegrafas, pasirodo, irgi numirė. Tačiau Internetas niekur nedings, ir vienam Internetui numirus, turi atgimti kitas. Tiksliau naujasis Internetas atgimsta dar nemirus senajam. Keičia vienas kitą; kaip gyvatė – neriasi iš senos odos. O technologiniais terminais kalbant, buvo Internetas 1.0, dabar – Internetas 2.0. Atseit antra versija – patobulinta, patogesnė, greitesnė.

Bet juk paprastam žmogui, kuris pasitikrina paštą ar skaito internetinį dienraštį, ar susiranda informaciją „Google” sistemoje, jokių pokyčių nesimato ir Internetas yra tiesiog Internetas. Čia jau kiekvienam pagal poreikius. Internetas dabar kaip niekada gali palengvinti gyvenimą. O prasidėjo viskas vos prieš dešimtmetį, kai 1993 metais paplito el. paštas ir dar nebuvo internetinių svetainių, technologijos veikė kas sau. El. paštas įgalino bendrauti du žmones. Vienas siunčia laišką kitam, kitas jį gauna ir siunčia atsakymą. Tai pirmasis Interneto galimybių etapas.

Kai 1995 metais CERN (European Council for Nuclear Research) pasauliui pristatė World Wide Web, išpopuliarėjo Interneto puslapiai, bendravimas pasikeitė į „vienas su daugeliu”, nes vienas informacijos šaltinis galėjo būti skaitomas daugelio žmonių vienu metu. Dabar sakoma, mes matome trečiajį Interneto raidos etapą, – „daugelis daugeliui”. Blogai, podcastai, wikipedia, atviro kodo programos, skype, flickr… technologijos, kurios siejasi ir veikia bendrai. Minia žmonių į vieną vietą gali sudėti išmintį, resursus, talentus, pinigus ir sukurti bendrą galingą intelekto produktą daugeliui kitų žmonių. Ir, beje, už dyką…

Geriausias pavyzdys: jau minėta Wikipedia – nemokama interneto enciklopedija. Tai encikopedija, kurią kuria eiliniai žmonės. Yra net daugiau nei 18 000 lietuviškų įrašų. Wikipedia yra didžiausias konkurentas kitai encikopedijai – Britannica, kuri yra brangiai kainuojanti įprasta enciklopedija. Ir Britannica savo konkurencinę kova pralaimi… nepavydėtinai. Kitaip tariant Britannicos verslas sužlugdytas.

Koks fenomenas! Wikipedia nėra verslas, joks verslo modelis, ten nerasite net reklamos. Tačiau Wikipedia žlugdo milijoninius įprastų enciklopedijų verslus. Kam mokėti už tai, kas iš principo gali būti nemokama? Nauji rinkos dėsniai? Kodėl kažkas kažką daro už dyką? Čia dar vienas žmonijos fenomenas. Žmonėms patinka žinoti, kad dalis jų gerietiškos veiklos kažkam padeda, kad asmuo turi savo įnašą į Interneto išmintį. Tai lyg koks mažas pripažinimas. Be to giliai pasamonėje suprantama ir pati tikriausia tiesa: „you can‘t get if you don‘t give”.

Mano straipsnio pavadinimas ne šiaip sau – „pasaulis kraustosi į Internetą”. Aš būtent tą ir noriu pasakyti. Žmonės į Internetą išsikraustė jau prieš kelerius metus. O dabar jau ir visas verslas baigia kraustytis. Nuo šiol Internetas jau yra natūralus dalykas kievienam. Kaip elektra, kaip šiltas vanduo, arba… kaip Internetas. Nes ateitis yra jau šiandien…

Keliais pavyzdžiais įrodysiu, kad Internetas iš pamatų keičia verslą, marketingo tradicijas, ir gyvenimo būdą.

Telekomunikacijos

Beveik 100 milijonų Skype vartotojų dalijasi savo kompiuterių resursais ir atiminėja pelną iš tradicinių telekomunikacijų bendrovių. Vien didžiausios JAV telekomunikacijos bendrovės per 2005 metus dėl tokių programų kaip Skype neteko maždaug 10 milijardų dolerių. Skamba gąsdinančiai tiems, kurie investavo į pastovumą? Galim lažintis.

Programinė įranga

Spėkit kuris turtingiausias pasaulio žmogus dabar suka galvą dėl savo brangiai kainuojančios programinės įrangos? O taip, niekam nebeįdomi Microsoft. Visiems atsibodo laukti Windows Vista (pasirodys tik kitų metų sausį), visiems atsibodo nuobodus Power Pointas. Tarkim, aš nesu blogietis piratas, ir turiu „legalius” Windowsus. Bet, deja, neįstengiu legalizuoti Office programų paketo. Ir kam? Jo nė nereikia. Nes yra krūva nemokamų open source programų paketų. Sakykim, šį straipsnį rašau su „Open Office Writer”. Net jei kompiuteryje neturi jokios programos, užtenka turėti Interneto ryšį. Yra online teksto redaktoriai.

Gerai, jei reikia vizijos – štai: ateityje kompiuteris bus reikalingas tik kaip priemonė prisijungti prie Interneto. Savo muziką, savo filmus, kitus failus ir visas reikiamas programas juk galima pasiekti iš bet kurios pasaulio vietos, bet kuriuo kompiuteriu. Jei Internetas yra visur, kur tik esu, kodėl mano failai negali būti visur, kur esu?

Štai kodėl mes tik dabar turime Firefox naršyklę (ja naudojasi jau apie 20 proc. internautų). Klausimas: kam reikalingas Microsofto Internet Explorer? Kad nueitum į www.mozilla.com ir parsisiųstum Firefox naršyklę. Firefox yra atvirojo kodo interneto naršyklė, kurią programuotojai laisvai gali gerinti ir keisti.

Microsoft ir panašių kompanijų vietoje man irgi jau darytųsi neramu… Kam pavyzdžiui reikalingas Outlook‘as? Jis tik užima vietą, reikia nustatinėt viosokius pop3, smtp ir panašias nesąmones. Pažiūrėkime į Yahoo! Mail Beta. Atrodo kaip Outlookas, paleidžiamas dar greičiau nei Outlookas su minimaliu interneto greičiu, ir, beje, viskas yra online. Gali net nešiojamo kompiuterio nesinešioti, nes savo failus gali pasiekti iš bet kurios vietos bet kada. Gmail paštas veikia tuo pačiu Ajax principu ir yra labai patogus. Tad velniop Microsoft ir jų Outlooką.

Tad kam reikalingas kompiuteris apskritai? Labai paprastas atsakymas: todėl kad nereikalingas. Juk užtenka telefono su Interneto ryšiu ir monitoriaus (jei noriu didesnio vaizdo). Negi ir kompiuteriai išmirs? Billas Gates’as sako, kad ne. O ką jam daugiau sakyt?

Mažmeninė prekyba

Būtų nusikaltimas eBay pavadinti paprasčiausia internetine parduotuve. Su savo 61 milijonu aktyvių narių ir 4,5 miliardo pajamomis, kompanija yra kur kas daugiau nei paprasta interneto parduotuvė. eBay tu gali nusipirkti arba parduoti beveik viską.

Žmonės eBay pardavinėja savo nagų nuokarpas, savo sielas, nekaltybes ir net Britney Spears pakramtytos kramtomos gumulėlį. Tačiau visas verslas paremtas labai paprastu modeliu. Tai žmonių pasitikėjimas. Kiekvienas pirkėjas/pardavėjas reitinguoja kiekvieną pardavėją/pirkėją ir taip kiekvienas kitas pirkėjas/pardavėjas žino, ar galima pasitikėti žmogumi, iš kurio perka ar kuriam parduoda. Apgavystė beveik neįmanoma, nes suklastoti keliasdešimt tūkstančių komentarų ir nesulaukti nė vieno neigiamo tikėtis yra naivu. Stebime absoliučiai naują prekių ekonomiką, vertą 52 milijardų dolerių.

Finansai

Finansų maklerio įmonė „Finasta” organizuoja investuotojo konkursus. Kitaip tariant sukuriama dirbtinė akcijų rinka su realių įmonių akcijomis realiu laiku netikrais pinigais. Dar kitaip tariant, jei iš kelių tūkstančių žaidėjų atsiranda keli asai, kuriems labai gerai sekasi, tai jų portfelių infomaciją Finasta galėtų panaudoti investuodama tikrus pinigus. Nereikia samdytis brangiai kainuojančių darbuotojų, tereikia pritraukti žaidėjų ir sekti kiekvieną jų žingsnį. Genialu, kas paprasta?

Pramogų verslas

Turiu pagrindo manyti, kad yra šiokia tokia priklausomybė tarp vis sunkėjančių piratavimo sąlygų ir apsilankymų kine skaičiaus. Visgi lietuviai dar nesivaržydami kartu su šimtais milijonų žmonių pasaulyje nemokamai (ir nelegaliai) Internetu siunčiasi muziką, filmus, programas. Šiuo metu Internete galima rasti ir parsisiųsti per milijardą dainų.

Kalbant apie „milijardą”, šįkart legalų, Apple neseniai paskelbė, kad jų internetinėje muzikos parduotuvėje iTunes jau parduota milijardas dainų. Milijardinė daina buvo kažkas iš Coldplay naujo albumo. O šiaip ne kiekvienas amerikietis supras, kai pasakysi, kad gali nemokamai parsisiųsti dainų…

Milijonai žmonių valandų valandas praleidžia žaisdami įvairius žaidimus Internete. Kai kurie žmonės netgi pamiršta pavalgyti ar nueiti į tualetą. Tačiau problema beveik išspręsta: kai kurios greito maisto kompanijos pagal sutartį reklamuojasi video žaidimuose. Ir ne tik reklamuojasi. Tarkime žaidžiate žaidimą, kuriame reikia šaudyti priešus.

Įsijautęs galite pamiršti papietauti, bet žaidimas Jums neleis užsimiršti, nes bešaudydami dažnai matysite mėgstamos picerijos reklamą. Jei susiviliosite, galite trumpam nustoti šaudęs ir čia pat, – žaidime, užsisakyti picos. Galite tęsti žaidimą, o po pusvalandžio Jums į duris pasibels vaikinas su šilta pica. Virtuali realybė?

Žiniasklaida

Kol kas įprasta žiniasklaidą suvokti kaip žiniasklaidos priemonių informacijos srautą žmonėms. Internete pastaruoju metu viskas verčiasi aukštyn kojom. 53 milijonai amerikiečių ir, tikiu, keli šimtai tūkstančių lietuvių pastoviai talpina informaciją į Internetą: blogai, podcastai, produktų reviu, komentarai…

Dešimtys milijonų blogų pritraukia minias skaitytojų, o kai kurie blogai populiarumu lenkia net didžiausius naujienų portalus. Vienas populiariausių blogerių Amerikoje – Scobleris, Microsoft darbuotojas, kuris daugelį žmonių privertė pakeisti nuomonę apie Microsoft. Nebūtinai į gerąją pusę.

Lietuviški blogai dar tik startuoja, ir į juos rimtai nežiūrima, tačiau kai kurie teminiai blogai sulaukia nemažai susidomėjimo (blogas.lt/zudykreklama pavyzdžiui). Reuters neseniai paskelbė, kad į savo internetinį žinių portalą integruos blogus. Kitaip tariant, Reuters pripažįsta socialinę žurnalistiką ir galvoja, kad tai yra natūralus ir neišvengiamas, ir, beje, labai naudingas dalykas.

Reklama

Google ne per dieną tapo gigante su 500 dolerių vertės akcijomis. Tačiau vis gi tai atsitiko labai greitai. Kaip ir kodėl? Nes Google vadovai mąsto nestandartiškai. Pavyzdžiui, Larry Page ir Sergey Brin važinėja su Toyota Prius, nors galėtų riedėti Lotusais ir Lamborghini (aišku jie turi ir savo Boeing, bet ne tame esmė).

Taigi Google naudoja taikomąją reklamą. Kiekvienas žino ar bent matė, kas tai yra. Iš reklamos google praėjusiais metais gavo 6 milijardus pajamų ir tai yra 200 % daugiau nei dar prieš metus. Šiais metais prognozuojamas panašus augimas. Palyginimui – televizijos pajamos augo 8 %, radijo – 5. Įspūdinga? Google sako, kad tai neišvengiama. Vadinasi kažkam reklama Internete neša naudą, jei vien Google sugeba surinkti 6 milijardus. O be Google dar yra Yahoo!, MSN (Microsoft) ir kiti.

Nėra tokio verslo, kuriam nebūtų vietos Internete.