Nuo aušros iki sutemų
Ukmergės miesto Pramonės mikrorajono gyventojai jau savaitę stebi neįprastą reginį – šalia daugiabučių esančioje laukymėje nuo aušros iki sutemų vyksta didžiulis sujudimas.
Apie dvidešimt žmonių, braukdami prakaitą, su laužtuvais ir kastuvais daužo velėną ir deda į maišus rastus įvairaus dydžio metalo gabalus.
Prikrautus pusmaišius jie verčia į karučius ar, pritvirtinę prie dviračių, veža skirtingomis kryptimis.
Tačiau tai – ne archeologai ir ne naujojo, šiame sklype planuojamo statyti prekybos centro LIDL statybininkai. Juos vadina „metalistais”, kadangi metalų iškasenos yra pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis.
Į mieste esančias dvi pagrindines metalų supirktuves šie, niekur nedirbantys tam tikro socialinio sluoksnio atstovai savo radinius sutempia iš visur.
Vadas – Zigmas
Kai prieš kelias dienas atvykome į šią, ties Kauno ir Žiedo gatvių sankryža esančią vietą, pakalbinome besidarbuojančius du paauglius, vieną moterį ir kelis vyrus.
Vienas „metalistas”, apžergęs savo dviratį gulėjo tiesiog ant praminto tako ir saulei spiginant miegojo.
„Juozas jau prisikasė. Tris dienas be atokvėpio dirbo. Ką padarysi, „nulūžo”. Iki 4 valandos ryto pamiegos ir vėl – prie darbo”, – savo kolegą bandė teisinti Zigmas Jonuška.
Čia jis – vadas. „Euro” alaus butelį rankoje laikantis ir jau gerokai įkaušęs vyras ką tik atmynė dviračiu iš metalo supirktuvės.
Penkeri metai be darbo
„Savo jau pardaviau, dabar kitus prižiūrėti reikia. Sunku mums dirbti ir gyvenimas nėra lengvas. Jau penkerius metus niekur nedirbu ir verčiuosi iš metalo iškasenų.
Žmona išvijo iš namų, netoliese gyvenu pas draugą”, – teigė kažkada kranininku bei staliumi dirbęs 44 metų Z.Jonuška.
Jis pasakojo, jo dalį uždarbio – maždaug 30 litų per dieną skiria maistui, o likusius pinigus prageria.
Grobis – 300 kilogramų
15-metis Senamiesčio vidurinės mokyklos moksleivis Darius Verbickas atvirai prisipažino, jog dirbant nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro galima rasti apie 300 kilogramų metalo atliekų.
Daugiausia randama ketaus, kurio kilogramas metalo supirktuvėje yra įkainotas 25 centais.
„Aš čia ateinu po pamokų. Per dieną užsidirbu po 30 litų. Tuos pinigus išleidžiu savo reikmėms. Pavyzdžiui, nusipirkau mobilųjį telefoną”, – pasigyrė vaikinas.
Atsiklaupęs ant žemės ir paėmęs laužtuvą jis parodė, kaip darbuojasi.
„Viskas beveik ranka pasiekiama – metalas guli negiliai, žemės paviršiuje”, – tvirtino verslo pradžiamokslį jau pradėjęs paauglys.
Suviliojo vaizdas pro langą
Vienintelė šioje „metalistų” kompanijoje dirbusi moteris nenoriai bendravo su žurnalistais.
Pensininkė aiškino, jog tik šiandien čia atėjusi pakasinėti.
„Pro langą pamačiau, kad vyrai kažką renka.
Atėjau, pabandžiau ir aš. Juk sėdžiu namuose nieko neveikdama, o vienai butą išlaikyti yra brangu. Tad ir nusprendžiau taip prisidurti prie pensijos”, – savo viltimis dalijosi moteris, nepanorusi pagarsinti savo vardo ir pavardės.
Išstums statybininkai
Pasak kalbintų „metalistų”, šią, vidury miesto esančią metalo kasyklą, maždaug prieš savaitę atrado toks Gintas.
Vyras užuodė, o gal prisiminė, jog kažkada čia telkšojusios balos buvo užverstos statybinėmis bei gamybinėmis atliekomis, o svarbiausia, jog savo metalines šiukšles čia vertė ir bendrovė „Vienybė”.
Kasinėjimo darbus vietiniai „metalistai” pradėjo tik sužinoję, jog netrukus šiame daugiau nei vieno hektaro ploto sklype bus pradėtos naujo prekybos centro statybos.
Brangiausiai miesto istorijoje – už vieną milijoną litų sklypą viešajame aukcione įsigijusi Vilniuje registruota bendrovė LIDL – Vokietijos prekybinės kompanijos „CE-Beteiligungs-GmbH” dukterinė įmonė Lietuvoje šią savaitę iš rajono savivaldybės jau gavo leidimą pradėti statybos darbus.
Naująją, maždaug 1400 kvadratinių metrų ploto parduotuvę planuojama pastatyti iki šių metų rudens.
Tad bedarbiams netrukus šią „auksinę” vietą teks užleisti traktoriams ir kranams.
www.ekstrazinios.lt