Vedybos iš reikalo

Pacientų organizacijos tampa vis aktyvesnės. Jų atstovams pavyko išsikovoti teisę dalyvauti svarstant svarbius ligoniams klausimus įvairiose darbo grupėse, komisijose, tarybose. Tačiau dažnai tas atstovavimas yra formalus: nuomonę išsakyti suteikiama galimybė, bet į pasiūlymus neatsižvelgiama. Susidaro įspūdis, kad sveikatos politikams bendradarbiavimas su pacientų organizacijomis yra tarsi vedybos iš reikalo.

Saldainio principas

Europos Sąjungos senbuvėse pacientų dalyvavimas formuojant sveikatos politiką yra savaime suprantamas dalykas ir niekam net nekyla abejonių, to reikia ar ne. Lietuvoje tik visai neseniai ligonių organizacijų atstovams pavyko išsikovoti šiokias tokias pozicijas. Tačiau iki lygiavertės partnerystės dar toli.

Sveikatos apsaugos viceministras Rimantas Šadžius su entuziazmu vardija, kad pacientai dalyvauja Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryboje, Pacientų sveikatai padarytos žalos vertinimo komisijoje, Neįgaliųjų reikalų taryboje, taip pat ministerijos kolegijoje, jie įtraukiami į darbo grupes, komisijas, tarybas. Vienu žodžiu, skųstis nėra ko.

Kita vertus, ir džiaugtis kol kas nelabai yra kuo. Ligonių organizacijų atstovams tarsi saldainis atkišamas – štai, žiūrėkite, vieną kitą susitikimą su jumis suorganizavome, štai kokie mes geri. Išties šį pavasarį pradėtas sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos susitikimų su įvairių pacientų organizacijų nariais maratonas. Tačiau konkrečių rezultatų kol kas nėra. Gal bus? Ministras pripažino, kad kartais, pasikalbėjus su ligonių atstovais, viskas ima kitaip atrodyti.

Kaip didelį nuopelną stiprinant ryšius su pacientais ministerija pristato naują programą, remiančią nevyriausybines organizacijas, dalyvaujančias sveikatinimo veikloje. Ji suteikia galimybių pacientų organizacijoms gauti šiek tiek pinigų. Šiems metams jų skirta 200 tūkst. litų. Vadinasi, parama bus simbolinė: Lietuvoje veikia net 80 pacientų organizacijų.

Dar vienas faktas, kuriuo didžiuojamasi, tas, kad bendradarbiavimui su ligoniais, jų atstovais ir organizacijomis pagerinti ministerija net naują etatą įsteigė. Įdarbino specialistą, kurio funkcija bus palaikyti ryšius su pacientų atstovais. Tik kažin, ar ką nors lems vienas žmogus, jei kiti valdininkai ligonių atstovus ignoruos?

Pamokslavo visą valandą

Seime Nacionalinės sveikatos tarybos surengtoje konferencijoje apie pacientų organizacijų dalyvavimą sveikatos politikoje viceministras R.Šadžius vos ne valandą skaitė paskaitą, kurioje daugiausiai vietos užėmė pacientų organizacijų kritika: esą jos teisiškai neišprususios, neformalizuoja savo veiklos, neturi juridinio asmens statuso, o veržiasi atstovauti ligonių interesams. Ir iš viso viceministrui neaišku, kieno jos interesus gina. Gal net farmacijos kompanijų, kuriuos jas remia finansiškai? Jei susirinko grupelė ligonių, organizacija pasiskelbė, tai dar nereiškia, kad jie sugebės iškristalizuoti kokį dalykišką, dėmesio vertą pasiūlymą.

„Ačiū už nemokamą teisinę konsultaciją”, – ironiškai dėkojo R.Šadžiui kelias dešimtis pacientų organizacijų vienijančios Lietuvos pacientų asociacijos forumo koordinatorė Daiva Andriulienė. Salė, kurioje sėdėjo koks šimtas pacientų atstovų pritardama suūžė: ne vienas pasijuto įžeistas tokio viceministro požiūrio, nors iš pradžių jis lyg ir bandė solidarizuotis su pacientais, sakydamas, kad yra teisininkas, o ne medikas.

Bene vienintelį racionalų grūdą į diskusiją įmetė Seimo Sveikatos reikalų komiteto primininkė Dangutė Mikutienė, pasiūliusi prie Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigti tarybą, kurioje kartu su politikais dalyvautų ir pacientų atstovai. Kažką panašaus į Trišalę tarybą, kuri vienija darbdavius, profsąjungas ir Vyriausybės atstovus.

R.Šadžius mano, kad tai dėmesio verta idėja, tik reikėtų svarstyti, ar dvišaliu, ar trišaliu principu ji turėtų veikti, gal šalia politikų, pacientų atstovų turėtų dalyvauti ir trečioji pusė – sveikatos priežiūros įstaigų atstovai?

Nesulaukia atsakymų

Tai kas gi pagaliau trukdo bendradarbiauti, jei abi pusės nori, bet, atrodo, niekaip nesusišneka? Lietuvos pacientų organizacijų atstovų teigimu, jos net atsakymų iš ministerijos į savo paklausimus nesulaukia. Pozityviųjų grupės, vienijančios infekuotuosius ŽIV ir sergančius AIDS atstovas Jurgis Andriuška piktinosi, kad dar kovo mėnesį raštu pateikė ministerijai pasiūlymą įtraukti šios organizacijos atstovą į ŽIV/AIDS valstybinės programos koordinacinę tarybą. Niekas atsakyti nesiteikė.

Išsėtinės sklerozės sąjungos prezidentė Aldona Droseikienė sako, kad šiais metais išsiuntė ministerijai jau du paklausimus, bet iki šiol vienintelė reakcija – tyla. Ji stebisi, kad nei pacientų atstovai, nei juos gydantys specialistai nedalyvauja įtraukiant vaistus į kompensuojamųjų sąrašą, nesikonsultuojama su jais ir priimant jiems svarbius sprendimus

„Ministras suteikė išsėtinės sklerozės centro statusą, suteikiantį teisę gydyti šiuos ligonius, Klaipėdos miesto ligoninei, kuri neturi šioje srityje jokios patirties. Jei būtų pasitarusi su mumis, būtų sužinojusi, kad tai sėkmingai daro Jūrininkų ligoninė, jai ir reikėjo statusą suteikti. Dabar kenčia ligoniai, negauna gydymo”, – tikino A.Droseikienė.

Viena sako, kita daro

Lietuvos pacientų asociacijos forumo koordinatorė D.Andriulienė kritiškai vertina tai, kad Valstybinė ligonių kasa tapo pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. „Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybai taip pat vadovauja ministras, todėl sprendimai priimami nedemokratiškai. Na ir kas, kad posėdyje vyksta diskusijos, jei viską sprendžia vienas asmuo”, – sakė ji.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, kartu vadovaujanti ir Lietuvos diabeto asociacijai, pasakoja, kad dalyvavimas darbo grupėse taip pat dažnai būna formalus. Pavyzdžiui, ji buvo įtraukta į darbo grupę, rengusią Nacionalinę diabeto programą, tačiau sudalyvavus keliuose pirmuose posėdžiuose vėliau jos niekas ten nebekvietė.

Pasidomėjusi V.Augustinienė sužinojo, kad programa jau parengta, o beveik visos lėšos atiteks kelioms gydymo įstaigoms. Ėmus kelti triukšmą, ji buvo įtraukta į ekspertų grupę, parengė pastabas, bet jos buvo ignoruojamos. Tada pasiskundė ministrui, bet jis reagavo abejingai.

„Ar tai galima vadinti bendradarbiavimu? Aš pati kaip pacientų atstovė dalyvauju ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryboje, ir ministerijos kolegijoje, ir kai kuriose komisijose. Teikiu pasiūlymus, naudingus ligoniams, jie išklausomi, o padaroma taip, kaip naudingiau valdininkams”, – piktinasi asociacijos vadovė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.