Daiktinius įrodymus – į konteinerį

Daiktiniais įrodymais tampa ne tik nusikaltimų įrankiai bei nukentėjusiųjų drabužis, bet ir darbo įrankiai ar net nužudytų žmonių kūno dalys. Daugelis jų vėliau sulaužomi ir tiesiog išmetami į buitinių šiukšlių konteinerį.

Neaišku, kaip naikinti

Detektyvų mėgėjai žino, jog įkalčiai, arba daiktiniai įrodymai, yra daiktai, turintys reikšmės nusikaltimui tirti arba įrodyti.

Kai kaltininkas nuteisiamas, o nuosprendis įsiteisėja, dalis daiktinių įrodymų sunaikinama arba grąžinama savininkams bei jų artimiesiems. Tai reglamentuoja įstatymas.

Kaip naikinti rūkalus bei alkoholį, nustatyta Vyriausybės įsakymu.

Tačiau kaip naikinti kitus įkalčius – nenustatyta.

Narkotikų nesaugo

Klaipėdos apygardos teismas turi atskirą nešildomą patalpą, kur laikomi įkalčiai.

Brangūs, greitai gendantys bei daug vietos užimantys daiktai čia nesaugomi. Teisme nelaikomi ir ginklai bei narkotinės medžiagos.

Sandėlio lentynose guli supakuotos lazdos, kuriomis buvo nužudyti žmonės, pagrobti bei vėliau atimti iš nusikaltėlių daiktai, kaltininkų bei jų aukų drabužiai. Vienoje dėžėje tarp plėšiko iš žmogaus namų išneštų daiktų, be magnetolos, buities rakandų, guli ir gaublys.

Visa tai yra supakuota ir aprašyta, tad ilgai ieškoti, kuris daiktas kurioje byloje yra tapęs įkalčiu, netenka.

Paliko kulką

Tačiau taip buvo ne visada. Baudžiamųjų bylų raštinės vedėja Laimė Perskaudienė pasakojo, jog dar prieš keletą metų kambarėlis buvo užgriozdintas daugybe daiktų.

Tik tada, kai teisėjai kreipėsi į prokurorus bei tyrėjus, prašydami prie bylų pridėti tik tuos daiktus, kurie turi įrodomosios reikšmės, sandėlis ištuštėjo.

Šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Arvydas Daugėla prisiminė kelis kuriozinius atvejus. Maždaug prieš dešimtmetį jam į kabinetą pareigūnas atnešė sunkų nešulį ir bumbtelėjo ant grindų. Paklaustas, kas tai, pareigūnas atsakė, jog tai daiktinis įrodymas – 5 kilogramai trotilo.

Kitas teisėjas prisiminė kartą teismo posėdžio metu, apžiūrinėdamas kovinį pistoletą, kuriuo buvo nušautas žmogus, pamatęs, jog ginklas užtaisytas.

Dabar, pasak A.Daugėlos, tokių pavojingų įkalčių nebebūna. Į bylą įsegami jų aprašai.

Įkaltis – krūtinkaulis

Tačiau ir dabar pasitaiko daiktinių įrodymų, kurie gali sukelti tik šleikštulį. Dažniausiai tai būna nužudytųjų ar išžagintų aukų drabužiai.

Neseniai iš vieno rajono drauge su byla į teismą atkeliavo dvokianti dėžė. Pasirodo, joje buvo laikoma nužudytojo krauju permirkusi antklodė. Ji buvo įdėta į paprastą kartontinę dėžę ir skleidė nepakeliamą kvapą.

Prieš trejetą metų kitoje byloje daiktiniu įrodymu buvo tapusi žmogaus krūtinės dalis su sužalojimo pėdsakais.

Aišku, tokio įkalčio teismo salėje niekas neapžiūrinėjo. Teisėjas išsiuntė krūtinkaulį į teismo medicinos ekspertų skyrių, kur jis kartu su kitų žmonių kūno dalimis buvo sudegintas.

Šakės nebeatvažiavo

Beveik kiekvienas teismo nuosprendis baigiamas žodžiais: „Daiktinius įrodymus nuspręsta sunaikinti”.

L.Perskaudienė pasakojo, jog griežtų instrukcijų, kaip naikinti įkalčius nėra, tad elgiamasi paprastai: popieriai suplėšomi, medines lazdas ūkvedis supjausto, peilius sulaužo, drabužius tiesiog išmeta į buitinių atliekų konteinerį.

Kartais įkalčiais tapusius daiktus jų savininkai pageidauja atgauti. Dažniausiai nuteistieji nori atsiimti savo drabužius. Jeigu kalinys neturi artimųjų, teismui tenka siųsti juos į įkalinimo įstaigas paštu.

Keletą metų įkalčių sandėlyje buvo saugoma šakė mėšlui kabinti. Tai – nužudymo įrankis, kurį skuodiškė savininkė buvo panorusi atgauti. Tačiau iškart po teismo proceso pabaigos moteris jos pasiimti negalėjo, nes reikėjo sulaukti nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kai daiktą jau buvo galima atgauti, keliskart paraginta atvykti, skuodiškė atsiuntė laišką. Jame moteris teisinosi, jog šakės nebenori, nes kelionė į Klaipėdą jai kainuotų brangiau negu krauju aptaškytas daiktas.

Ir dabar sandėlyje jau ilgą laiką guli dvi kretingiškio kepuraitės, palangiškio rankšluostis, išžagintos merginos džinsai, paklodė.