Nesibaigiantis motinos košmaras
Pašėlusiu greičiu augantys didžiuliai pievagrybiai, kurie ima iš visų pusių spausti, dusinti. Tokį košmarą 34 metų Rokiškio gyventoja Rasa Grundienė sapnuoja nuo tos dienos, kai Airijos grybų fermoje mįslingomis aplinkybėmis mirė jos sūnus.
14 metų Justinas Gleiznys buvo rastas negyvas ant grybų komposto ūkyje netoli Svanlinbaro miestelio. Sukrečianti berniuko mirtis užminė daugybę mįslių, į kurias iki šiol ieško atsakymo jo artimieji.
Dieną naktį apie sūnaus mirties priežastis galvojanti R.Grundienė nesutinka su neseniai paskelbtu airių teismo sprendimu, neva mirtis berniuką ištiko dėl nuodingų dujų, išsiskyrusių iš pievagrybių komposto.
Moteris įsitikinusi, kad mirties aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos tik todėl, kad ji – atvykėlė, o ne Airijos pilietė. Lietuvė reikalauja atlyginti žalą dėl sūnaus žūties.
„Lietuvos rytą” konsultavę teisininkai įsitikinę, kad ši byla tikrai galėtų būti nagrinėjama ir Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre.
Oficiali mirties versija kelia rimtų abejonių ir mokslininkams. Jie iki šiol nebuvo girdėję, kad panaudotas pievagrybių substratas išskirtų žmogui mirtinai pavojingas dujas.
Nenorėjo vykti į svetimą šalį
Ant J.Gleiznio kapo Jūžintų kapinėse nevysta gėlės. Jų atneša ne tik velionio artimieji – lanko ir Airijoje žuvusio vaikino bendramoksliai iš Rokiškio J.Tūbelio gimnazijos.
Aštuonias klases Rokiškyje baigęs Justinas labai nenorėjo mokytis Airijos mokykloje: baiminosi anglų kalba vykstančių pamokų. Tačiau metus Airijoje gyvenusi ir grybų fermoje dirbusi jo motina buvo įsitikinusi, kad išmokus anglų kalbą galima daugiau pasiekti gyvenime.
Pernai liepą atvykęs į Svanlinbarą Justinas tikino ilgai svetimoje šalyje neužsibūsiąs ir grįšiąs mokytis į Lietuvą.
Juo pradėjo rūpintis Felixas McGovernas – namo, kurį Drumkondros kaimelyje nuomojosi R.Grundienė, šeimininkas. Jis su žmona gyveno greta.
Lietuvis ir airis kartu leido dienas, važiavo dirbti, grįžę kartu valgydavo. F.McGovernas labai gyrė Justiną. Berniukas domėjosi žemės ūkio mašinomis, buvo fiziškai stiprus ir visur stengėsi pirmauti.
Airis jam už darbą kartais sumokėdavo po kelis eurus, o šis džiaugėsi, kad pats savarankiškai užsidirba. Berniukas svajojo sutaupęs pinigų pirkti kompiuterį. Iš pradžių spyriojęsis, jis sutiko mokytis airiškoje mokykloje.
Tėvas trukdė išvykti sūnui
„Rasa, tu dabar pati laimingiausia. Išsipildė tavo svajonė – atsivežei čia sūnų”, – į Airiją atvykus Justinui kalbėjo statybose dirbantis jos draugas Olegas Širokinas.
Gaudama neblogus atlyginimus, lietuvių pora šioje šalyje neblogai įsikūrė, įsigijo automobilį. Vis dėlto gyvenimas ten nebuvo lengvas.
„Važiuodama į Airiją maniau, kad kalnus pinigų namo parvešiu. Bet netrukus supratau, kad reikia ir maistą pirkti, ir už butą mokėti”, – pasakojo Rokiškio parduotuvėje už 300 litų per mėnesį anksčiau dirbusi lietuvė. Airijoje ji uždirbdavo apie 300 eurų per savaitę.
Moteris ilgėjosi sūnaus, kurį buvo palikusi pas senelius Laibgalių kaime. Ji dažnai kvietė Justiną atvykti, tačiau jo tėvas Zenonas Gleiznys nesutiko išleisti sūnaus.
„Buvusi žmona kelias dienas draskėsi, o paskui be mano žinios išsivežė sūnų į Airiją. O aš tarsi nujaučiau nelaimę, sapnavau pagalbos šaukiantį sūnų”, – „Lietuvos rytui” pasakojo Z.Gleiznys.
Lemtinga rugpjūčio popietė
Justinas padėdavo motinai dirbti fermoje – dėliodavo grybus į dėžutes. R.Grundienė matė, kad sūnų slegia jos sunkus darbas ilgose belangėse patalpose, kurias darbininkai vadina tuneliais.
Rugpjūčio 8-osios rytą berniukas su F.McGovernu išvažiavo prie panaudoto grybų komposto. Mišinys buvo kraunamas 300 metrų nuo Dany Mellanophy grybų fermos. Savininkas paprašė jį išvežti.
Airis su ekskavatoriumi krovė kompostą į sunkvežimio priekabą, kurioje stovėjo jam talkinantis Justinas.
Tą dieną nebuvo daug darbo, todėl Rasa apie pusę vienuoliktos parėjo namo.
Šeimininkas su Justinu grįžo po pusvalandžio. Berniukas nuėjo pavalgyti į šeimininko namus. „Felixas vis kviesdavosi Justiną pavalgyti, o šis neatsispirdavo”, – pasakojo R.Grundienė.
Bet tą dieną jis buvo prašęs išvirti cepelinų. Trumpam užsukęs pas motiną, apsidžiaugė išvydęs verdamus cepelinus. Moteris paprašė greičiau grįžti iš darbo ir papietauti.
Tai buvo paskutinis kartas, kai R.Grundienė matė savo sūnų.
Prieš žūtį – baisus sapnas
Po pietų užmigusi moteris išvydo baisų sapną: grybai angare pradėjo taip greitai augti, kad moterys puolė į lauką. Kelios paspruko, o visas kitas grybai suspaudė, ėmė dusinti.
Pabudusi nuo košmaro ji išvydo savo ūkio šeimininką D.Mellanophy. Iki tol airis jos niekada nebuvo aplankęs. „Tavo sūnus miega”, – ištarė vyras ir paragino važiuoti kartu.
Važiuojant mašinoje suskambo telefonas. Iš šeimininko žmonos biuro skambino viena grybų angare dirbanti lietuvė. „Rasa, skubėk. Tavo vaikui labai blogai”, – sušuko ji.
Iš automobilio išlipusi moteris nubėgo per laukus ir išvydo ant žemės gulintį sūnų. Jo veidas buvo pamėlęs. Netrukus atvykę medikai berniukui jau niekuo nebegalėjo padėti.
Dosniai aukojo pinigus
Sukrėsti Justino mirties, Svanlinbaro gyventojai paskelbė rinkliavą ir labai greitai surinko 7 tūkst. eurų parvežti palaikus į tėvynę. Mišios už velionį buvo laikomos keliose bažnyčiose.
„Tikrai geri žmonės tie airiai, visi aukojo pinigų. Lietuviai tikrai nebūtų surinkę tokios sumos”, – kalbėjo Rasa.
Praėjus penkioms dienoms po mirties karstas su sūnaus palaikais jau buvo Lietuvoje.
Palaidojusi sūnų lietuvė grįžo į Airiją. Apsigyveno kitoje vietoje, bet toliau dirba grybų fermoje.
Abejotina teismo išvada
Kavano miesto teismas nustatė, kad J.Gleiznys apsinuodijo sieros vandenilio dujomis, kurias išskyrė panaudotas grybų kompostas.
Patologė Deborah Condell teigė, kad šios supuvusiu kiaušiniu dvokiančios bespalvės dujos išsiskiria tada, kai būna karšta ir tvanku. Ji aiškino, kad sieros vandenilio rasta ir puvinio bandinyje, ir berniuko kraujyje bei šlapime.
„Tai buvo vienintelė tvanki diena Airijoje per visus metus”, – prisiminė teisme išgirstus liudijimus Rasa.
Viešai buvo paaiškinta, kad sieros vandenilio dujos yra sunkesnės už orą ir galėjo būti susitelkusios prie dirvos, vėjas jų neišsklaidęs. Teismo manymu, pasilenkęs Justinas galėjo įkvėpti šių dujų ir netekti sąmonės, nes sieros vandenilis yra sunkesnis už orą.
Nelaimės metu paauglys stovėjo priekaboje, kur dujų koncentracija galėjo būti didelė.
Bet motinos tokia versija neįtikino. Palaidojusi sūnų Lietuvoje, ji grįžo į Airiją ir vėl apsilankė policijoje. Ten moteriai pranešė, kad grybų kompostas buvo ištirtas, o jame nuodingųjų medžiagų nerasta. Pasak vieno policininko, kompostas toks švarus, kad galima jį net valgyti.
Specialistai neslėpė nuostabos
F.McGovernas teisme teigė, kad pasisukęs su ekskavatoriumi krauti grybienos nematė ant priekabos buvusio berniuko. Tik vėliau išvydęs jį sukniubusį, airis nuskubėjo pagalbos į grybų fermą.
Teisėjai išklausė ir inspektoriaus iš Sveikatos apsaugos administracijos. Šis specialistas pripažino negirdėjęs, kad grybų komposte gali kauptis sieros vandenilis.
R.Grundienė minėjo dar vieną keistą šios mirties aplinkybę – sūnaus kūnas buvo aplipęs žemėmis, jų buvo ir ausyse, ir burnoje. Atvykus gydytojams, motina nuvilko drabužius ir žemių rado net pažastyse, po marškinėliais.
Motina spėja, kad šeimininkas netyčia apipylė Justiną žemėmis ekskavatoriaus kaušu ir šis užduso. Moteris save kaltina, kad parvežusi į Lietuvą sūnaus kūną nepaprašė atlikti skrodimo: „Dabar atsakymą žino tik Dievas ir tas airis”.
Nuodų versija – neįtikima
Mikobiologas Vincentas Urbonas „Lietuvos rytui” teigė pirmą kartą girdįs, kad pievagrybių substratas išskirtų kokias nors nuodingas dujas.
„Čia kažkas ne taip. Substrate jokių dujų būti negali. Grybai iš šio mišinio viską išsiurbia ir lieka tik grybiena, kurioje daug baltymų ir ji labai tinka augalams tręšti”, – kalbėjo jis.
Botanikos instituto Citopatogeninių organizmų laboratorijos vadovas Antanas Matelis irgi nustebo išgirdęs, kad kompostas, kuriame augo pievagrybiai, išskirtų kokias nors dujas, tuo labiau – sieros vandenilį.
Apie Justino mirtį internete diskutuoja įvairių pasaulio šalių grybų auginimo specialistai. Jie nesupranta, kaip ten galėjo atsirasti nuodingų dujų.
Kokį ieškinį pateikti?
Advokatas ragina R.Grundienę teisme siekti, kad ūkio savininkas atlygintų žalą. Mat airis neužtikrino tinkamo grybų substrato saugojimo, kuris, kaip teigia teismo išvada, buvo nuodingas. Moteris galėtų prisiteisti 35 tūkst. eurų.
Bet toks ieškinys reikštų, kad moteris sutinka su teismo išvada apie jos sūnaus žūtį. Jei moteris ginčytų išvadą apie sūnaus mirtį, tokia byla turėtų nemažas perspektyvas Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre.
„Lietuvos rytą” konsultavę teisininkai tikina, kad tokiomis aplinkybėmis žala galėtų būti vertinama šešiaženkle suma.