Padažnėjo atvejų, kai įvairios uosto hidrotechninių objektų statybos bendrovės teismuose bando įrodyti, kad jiems Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už atliktus darbus moka per mažai pinigų.
Tokie atvejai atsirado dėl didžiulės konkurencijos uosto konkursuose, kai iki minimumo numušami rangos darbų įkainiai. Taip pat pastaruosius metus smarkiai kilo uosto hidrotechninių objektų statybos medžiagų, kuro kainos, darbo jėgos įkainiai.
Daugeliu atvejų atskiri Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos specialistai pritaria, kad statybos darbai pabrango. Tačiau priimti sprendimą mokėti brangiau nėra pagrindo dėl to, kad tai nenumatyta rangos darbų sutartyje.
Norą kreiptis į Vilniaus arbitražą dėl uosto laivybos kanalo gilinimo (darbai priimti šią savaitę) yra pareiškusi „Klaipėdos hidrotechnikos” bendrovė. Ji reikalauja, kad jai būtų indeksuota maždaug 2 milijonų litų suma.
Vykstant gilinimo darbams kaina pakilo, nes buvo apsispręsta vietoje 12,5 metro laivybos kanalą gilinti iki 13 metrų. Dėl to užsitęsus darbų terminams rangovai pradėjo reikalauti indeksuoti kainas. Tam pritarė ir projektą finansuojantis Pasaulio Bankas. Indeksuoti kainos nesutiko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nes nematanti, kokiu pagrindu tai daryti.
Klaipėdos uosto 82-89-ąją krantines statanti Vokietijos kompanija „Josef Mobius Bau-Aktiengeselschaft” kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą. Ji prašė, kad būtų priteista 5 mln. 662 tūkst. litų suma, kurią nustatė auditoriai. Po 82-89-osios krantinių statybos konkurso vyko ilgai trukęs bylinėjimasis. Dėl užsitęsusių statybos terminų, taip pat kilusių statybinių medžiagų, kuro ir darbo jėgos įkainių Vokietijos kompanija teigia patyrusi nuostolių.
Bylos nagrinėjimas tarp Vokietijos kompanijos „Josef Mobius Bau-Aktiengeselschaft” ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos numatytas gegužės 22 dieną.