Trijose didžiausiose laivybos kompanijose, kuriose sutelktas beveik visas Lietuvos prekybos laivyno tonažas, įvyko metiniai akcininkų susirinkimai. „Limarko” laivininkystės kompanijos, Lietuvos jūrų laivininkystės ir „LISCO Baltic Service” bendrovių valdybos pateikė ataskaitas apie 2005 metų finansinę ir ūkinę veiklą.
Keltų, trampinis ir refrižeratorių laivynai dirbo pelningai. Vis dėlto visų trijų laivybos bendrovių akcininkai sutiko su savo vadovybės siūlymu nemokėti dividendų. Vieniems dėl laivų perkainojimo, kitiems dėl perėjimo prie tarptautinių apskaitos standartų susidarė milijonai litų vadinamųjų „popierinių” nuostolių. Dar reikia nemažų investicijų laivynui atnaujinti – jo vidutinis amžius artėja prie kritinės ribos.
Per metus – po du laivus
Prieš trejus metus privatizuota bendrovė „Limarko” laivininkystės kompanija, priklausanti „Limarko” grupei, ryžtingai didina pajėgumus. Pernai jos apyvarta siekė 88,291 milijono litų, grynasis pelnas – 15,395 milijono litų. Tai beveik trigubai daugiau nei 2004 metais.
Bendrovės akcinis kapitalas yra 109,451 milijono litų. Pagrindinis akcininkas – UAB „Limarko”, kuriai priklauso 90,9 proc. kompanijos akcijų.
Refrižeratorių laivyno privatizavimas 2003 metų gegužę buvo ne toks dramatiškas, kaip LISCO prieš penkerius metus, nors taip pat įvyko iš antro karto. Kai pirmieji pretendentai pasirodė finansiškai nepatikimi, Klaipėdos transporto laivyno kompanija susidomėjo „Limarko” bendrovė, kuriai vadovavo Vytautas Lygnugaris.
Dabar jau galima sakyti, jog seniausiai laivybos kompanijai pasisekė. Nežinia, su kokia vėliava dabar plaukiotų Lietuvos refrižeratoriniai laivai, jeigu pirmoji privatizacija būtų pavykusi ir laivyną valdytų diletantai arba užsienio investuotojai.
Kompanijai naujos gyvybės įkvėpė jauna, ambicinga komanda su lietuvišku kapitalu ir šiuolaikišku požiūriu į laivybos vadybą. Ji buvo greitai ir tiksliai reorganizuota.
Kompanija nuo 2004 metų įgyvendina laivyno atnaujinimo programą. Per trejus metus daugiau nei 40 proc. pavyko padidinti bendrąjį tonažą, o laivų amžiaus vidurkį sumažinti iki 18 metų. Įsigyti 4 refrižeratoriniai motorlaiviai ir vienas konteinervežis.
„Limarko” laivininkystės kompanijos laivyne šiandien yra 16 laivų, tarp jų 14 transportinių refrižeratorių, konteinervežis ir 2 sausakrūviai, operavimui perimti iš „Limarko” bendrovės. 2005 metų gruodį čia dirbo 400 žmonių, iš jų 362 – jūrininkai.
Kompanija seniai įsitvirtino jūrinio transporto rinkoje. Jos laivai dirbame visame pasaulyje. Grupė „Limarko” Didžiojoje Britanijoje neseniai įsteigė dukterinę bendrovę „Limarko UK Limited”. Grupės vadovas V. Lygnugaris tvirtina, kad toks žingsnis žengtas įgyvendinant ilgalaikę grupės strategiją sustiprinti pozicijas pasaulinėje refrižeratorių laivybos rinkoje.
DFDS glėbys siaurėja
Nuogąstavimai, kad LISCO privatizavusi Danijos kompanija DFDS pasiims Lietuvos keltų linijas, o jai atitekusį laivyną išparduos arba laivuose nuleis Lietuvos vėliavą, kol kas nepasitvirtino.
Dar daugiau – į Lietuvos keltus ir trampinius laivus danai nesikėsino ir įvykdę visus privatizavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus. Nors jos galiojimo terminas formaliai baigsis tik birželio 27 dieną.
Priešingai, po privatizavimo praėjus metams pradėjo intensyviai atnaujinti keltų laivyną. Per penkerius metus po privatizacijos kompanija „LISCO Baltic Service” įsigijo laivą „Tor Neringa”, šiuolaikiškus talpius keltus „LISCO Gloria”, „LISCO Patria” ir neseniai „LISCO Optima”. Sėkmingai pardavė nusenusius laivus „Šiauliai”, „Palanga” ir „Klaipėda” bei trampinius motorlaivius „Kęstutis” ir „Jogaila”.
Metiniame akcininkų susirinkime bendrovės „LISCO Baltic Service” valdybos pirmininkas Pederas Gelertas Pedersenas pabrėžė, kad bendrovės vadovybė planuoja „ir toliau plėtoti ro-ro ir ro-pax verslą, laivams plaukiojant su Lietuvos vėliava”. Akcininkams jis sakė, kad kompanijai DFDS patinka dirbti Lietuvoje, su mūsų šalimi ji sieja įdomius projektus.
Bendrovės „LISCO Baltic Service” įstatinis kapitalas sudaro 332 547 434 litus. 92,12 proc. akcijų priklauso Danijos kompanijai DFDS A/S, kiti – smulkiesiems akcininkams, kurių dabar yra 1150. Beveik visi kompanijos valdybos nariai, išskyrus Klaipėdos universiteto profesorių Vytautą Paulauską, – DFDS atstovai.
Kompanijos generalinis direktorius Artūras Gedgaudas teigė, jog praėję metai buvo vieni sėkmingiausių jos istorijoje. Grynasis pelnas padidėjo nuo 6,8 milijono litų 2001 metais iki 22,954 milijono litų 2005 metais.
Nepaisydami danų garantijų, skeptikai toliau abejoja, kad kompanijos laivuose bus išsaugota Lietuvos vėliava. Beje, akcininkų sprendimu jos pavadinimas pakeistas į „DFDS LISCO” – ji taip vadinsis atlikus formalumus.
Į akcininkų susirinkimą atėję negausūs smulkieji akcininkai bandė nepatenkinti murmėti, jog nė karto negavo dividendų, o milijoninės danų investicijos į Lietuvos bendrovę – fikcija, nes tuos milijonus uždirbo pats Lietuvos laivynas.
Ilgainiui danai gali atsikratyti į jų reikalus besikišančių pašalinių, kompaniją reorganizuodami į uždarąją akcinę bendrovę. Tokią mintį perša pernykštis ir kol kas nepavykęs bandymas pasitraukti iš Lietuvos nacionalinės vertybinių popierių biržos.
Suklusti verčia ir tai, kad danai iš Lietuvos dukterinės kompanijos nusipirko pelningiausią Klaipėdos-Karlshamno „ScanBridge” liniją. Pernai ji dirbo itin sėkmingai – palyginti su 2004 metais, krovinių apyvarta padidėjo 30,7 proc., keleivių vežimas – 55 proc.
Sena rusų patarlė byloja, kad praradę galvą dėl plaukų neverkia. Pamažu paskui keltą „Vilnius” bei naująjį „LISCO Optima” ir ant kitų laivų kaminų vietoje įprasto LISCO logotipo atsiras Maltos kryžiai. Kur kas svarbiau, kad beveik 600 mūsų tautiečių, tarp kurių 499 jūrininkai, toliau turėtų nuolatinį, gerai mokamą darbą.
Valstybės priežiūroje
Šiandien valstybė kontroliuoja tik vienintelę laivybos kompaniją – AB Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL). Susisiekimo ministerijos asmenyje jai priklauso 56,66 proc. bendrovės akcijų. Dar 8,93 proc. akcijų pasiliko Valstybės turto fondas, kuriam laivininkystė pernai tapo nebepavaldi. 6,36 proc. akcijų turi DFDS, 6,11 proc. – „Hansabank Clients”. Akcinis kapitalas sudaro 200 901 296 litus.
Birželio pabaigoje LJL taip pat minės savarankiškos veiklos penkmetį. Kompanija per tą laiką spėjo įgyvendinti daugelį laivyno atnaujinimo programos punktų. Sėkmingai parduoti 6 seni arba nerentabilūs laivai. Vietoje jų už savus pinigus ir iš dalies kredito lėšas pirkti naujesni ir talpesni. Paskutinis pirkinys – prieš 7 metus statytas universalus sausakrūvis „Voruta”, kurio dedveitas 17,5 tūkst. B. T. Metų pabaigoje planuojama parduoti balkerį „Kapitonas Šimkus” bei nusipirkti neseną maždaug 7 tūkst. t tonažo motorlaivį.
Šiandien kompanija turi 18 įvairaus tipo laivų, kurių bendras tonažas – daugiau nei 190 tūkst. Jie plaukia į trampinius reisus Europos, Amerikos, Šiaurės Afrikos ir kt. vandenyse.
2006 metų sausio 1 dieną kompanijoje dirbo 555 žmonės, tarp jų 491 jūrininkas.
Po visų sukrėtimų, susijusių su skandalingu bandymu privatizuoti laivininkystę, ji veikia normaliu darbo režimu. Praėjusiais metais grynasis audituotas pelnas buvo 17,566 milijono litų. Kol kas negirdėti, jog valstybinę kompaniją vėl būtų planuojama parduoti.
😀 Jega!