Kauniečių verslas – be dividendų

Kauno politikai pradėjo svarstyti Savivaldybės įmonių ir bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Įmonių finansinės veiklos analizės skyriaus duomenimis, pernai bendrovės uždirbo apie 11,5 milijono litų pelno, tačiau nė viena jų dividendų Savivaldybei nemokės.

Knygynas dirbo pelningai

Daugiausiai pelno praėjusiais metais uždirbo bendrovė „Kauno energija” – apie 6 milijonus litų. Kol kas nepatvirtintais duomenimis, kita Savivaldybės bendrovė „Kauno švara” uždirbo apie 750 tūkstančių litų. Vakar miesto Taryba patvirtino ir mažesnių bendrovių ataskaitas. Laisvės alėjoje veikiantis „Centrinis knygynas” uždirbo apie 15 tūkstančių litų.

„Politikai pritarė, kad šie pinigai būtų panaudoti remontui”, – sakė Įmonių veiklos analizės skyriaus vedėjas Vytautas Jurkevičius. Kol kas dar nepasiekė bendrovių „Kauno autobusai”, „Autrolis” ataskaitos, todėl apie konkrečias sumas kalbėti ankstoka.

„Miesto Taryba dar tik pradėjo tvirtinti ataskaitas, tačiau greičiausiai gautą pelną bendrovėms bus leista skirti investicijoms”, – paklaustas, kodėl Savivaldybė negauna nė vieno lito dividendų, sakė skyriaus vedėjas.

Tantjemos dar neužmirštos?

„Kauno diena” rašė apie kai kurių politikų bandymus dalį bendrovės „Kauno energija” pelno skirti valdybos ir stebėtojų tarybos narių bei įmonės darbuotojų premijoms. Po aršių ginčų šis sprendimas buvo sustabdytas, tačiau 250 tūkstančių litų tarsi pakibo ore. Vakar vykusiame miesto Tarybos posėdyje apie tai neužsiminta nė žodžio.

„Šis klausimas iki galo neišspręstas. Kitą savaitę „Kauno energijos” valdyba turėtų pateikti naują pasiūlymą, kaip paskirstyti šias lėšas. Negaliu pasakyti, kokie galimi sprendimo variantai”, – tikino Įmonių veiklos analizės skyriaus vedėjas.

„Kauno energija” tapo pirmąja Savivaldybės bendrove, pasiūliusi dalį pelno skirti valdybos ir stebėtojų tarybos narių tantjemoms. Tačiau kitose įmonėse „toks papirkinėjimas” įteisintas, įsteigiant konsultantų ir patarėjų postus. Juose įdarbinami „reikalingi žmonės”.

„Mums buvo pasakyta, kad 250 tūkstančių miesto biudžetui – menka suma, todėl ją derėtų skirti tantjemoms. Tačiau rengiant biudžeto projektą, dažnai tenka ginčytis ir dėl kelių dešimčių tūkstančių litų ir mažinti kai kurių projektų sąmatas”, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Rimantas Mikaitis.

Pasigenda skaidrumo

„Savivaldybė, atsisakydama dividendų ir investuodama į savo bendroves, kelia tų įmonių patrauklumą. Taip plėtojamas verslas, perkama nauja technika, gerinama paslaugų kokybė. Jeigu šias bendroves tektų parduoti, pirkėjų tikrai atsirastų”, – tikino V.Jurkevičius.

Tačiau opozicijos atstovams kelia abejonių, ar bendrovės visą pelną skiria investicijoms. „Būtų kur kas skaidriau, kad Savivaldybei jos sumokėtų dividendus. Paskui būtų galima biudžete numatyti, kokius investicinius projektus remti. Tuo tarpu dabar šios lėšos skirstomos gana siaurame rate. Apie priimtus sprendimus nelengva sužinoti net miesto Tarybos nariams”, – sakė R.Mikaitis.

Klesti netvarka

Savivaldybės kontrolierius Gediminas Raudonis teigė, kad praėjusiais metais dėl miesto bendrovių veiklos skundų sulaukta kur kas mažiau. „Dabar laukiame jų ataskaitų ir tik po analizės galėsime pasakyti, ar jose viskas tvarkoje”, – teigė kontrolierius.

„Sudėtingesnė situacija su Savivaldybės įmonėmis. Jų finansiniai rodikliai kasmet blogėja. Jeigu nebus imtasi priemonių, kitais metais galime patirti didelių nuostolių”, – sakė G.Raudonis.

„Kauno diena” rašė, kad 2004 metais deklaravusi 255 tūkstančius litų pelno, pernai Savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra” patyrė 181 tūkstantį litų nuostolio. Įmonių finansinės veiklos analizės skyriaus duomenimis, kita Savivaldybės įmonė „Ledo arena” pernai patyrė 313 tūkstančių litų grynojo nuostolio.

„Iš tiesų Savivaldybės įmonės kelia rimtų problemų. Iki šiol jų veiklai buvo skiriama per mažai dėmesio. Mes pasiūlėme svarstyti galimybę šias įmones pertvarkyti į UAB. Apie jokią privatizaciją niekas nekalba, tačiau būtina imtis reformų”, – tikino V.Jurkevičius.

Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba dar prieš keletą metų informavo miesto vadovus apie įmonėse klestinčią netvarką, tačiau tik šiemet sulaukė tam tikros reakcijos.

„Įmonėse bent pradėta tvarkyti dokumentacija ir mes galime atlikti auditą. Tačiau to nepakanka, būtina pagalvoti apie įmonių ateitį. Tarkime, kad ir ta pati „Ledo arena”, kitų metų pradžioje jai atsiras rimtas konkurentas „Akropolyje”. Jau dabar politikai turėtų galvoti, ką daryti su šia įmone”, – tvirtino G.Raudonis.