Alternatyvos demokratijai nėra. Todėl Lietuva ir kitos demokratinės valstybės pasiryžusios demokratinių principų mokyti šioje srityje atsilikusias posovietines šalis, pirmiausiai Baltarusiją ir Rusiją.
Apie tai kalbėta vakar Vilniuje pasibaigusioje didelėje tarptautinėje konferencijoje.
Priimtas bendras pareiškimas
Vilniuje gimė iniciatyva kurti specialų europietišką fondą, kuris padėtų vystytis demokratiniams procesams posovietinėse šalyse, ypač tose, kur jie iki šiol silpni. Apie Europos demokratijos fondo steigimą užsiminta konferencijos baigiamajame pareiškime.
Pareiškime nurodyta, kad Vakarų valstybės ir demokratijos keliu pasukusios posovietinės šalys reiškia tolesnę paramą visuomeninėms organizacijoms ir pilietinėms visuomenėms tų šalių, kurios dar toli nuo tikrosios demokratijos standartų.
Baltijos ir Juodosios jūros valstybių konferencijos „Bendra vizija bendrai kaimynystei” dalyviai reiškia viltį, kad naujasis fondas padės įtvirtinti demokratiją visame šiame didžiuliame regione.
Į Vilniaus forumą susirinkę devynių Rytų ir Vidurio Europos, taip pat Kaukazo valstybių prezidentai, keli premjerai, Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentas Dikas Čeinis, Europos Sąjungos ir NATO aukšti pareigūnai dėl demokratijos stokos pirmiausiai kaltino Baltarusiją ir Rusiją. Nei vienos, nei kitos oficialūs valdžios atstovai konferencijoje nedalyvavo, nors buvo kviesti.
Kritikavo situaciją Rusijoje
Vienas įtakingiausių JAV užsienio politikos formuotojų viceprezidentas D.Čeinis, kalbėdamas Vilniaus konferencijoje, atkreipė Rusijos ir Baltarusijos valdžios dėmesį į būtinybę diegti demokratinius standartus. „Demokratija yra nauda kiekvienam ir niekam nekelia pavojaus. Kas teisinga Vilniuje, teisinga ir Tbilisyje, ir Kijeve, ir taip pat teisinga Minske ir Maskvoje”, – tai buvo bene pagrindinė D.Čeinio ištarta frazė.
Jis pabrėžė, kad Baltarusijos režimas, kuris dar kartą pavadintas „paskutine diktatūra” Europoje, turi nedelsiant „nutraukti neteisėtus veiksmus ir paleisti iš kalėjimo Aleksandrą Milinkevičių ir kitus demokratijos šalininkus”. D.Čeinis taip pat sakė norįs matyti Rusiją tarp demokratinių valstybių ir pabrėžė, kad prezidento Vladimiro Putino valdžia suvaržė žmogaus teises ir spaudos laisvę: „Daugelyje pilietinės visuomenės sričių – nuo religijos ir žiniasklaidos iki pilietinių organizacijų ir politinių partijų – ši vyriausybė neteisėtai ir nederamai suvaržė žmogaus teises”.
Be to, anot jo, teisėtų interesų gynimu negalima pateisinti, „kai nafta ir dujos tampa bauginimo ir šantažo įrankiu, manipuliuojant tiekimu arba bandymais monopolizuoti jų transportavimą”.
D.Čeinis pareiškė tikįs, kad demokratijos įsitvirtinimo ir triumfo laikas tikrai ateis. „Jeigu tvirtai ginsime principus, kurie yra teisingi, paversime šį prasidedantį amžių kylančių vilčių amžiumi”, – sakė JAV viceprezidentas.
Reikalavo pokyčių Baltarusijoje
V.Adamkus konferenciją pradėjo sveikinimu, kuriame pastebėjo, kad „tiems, kurie brangina Europos partnerystę, alternatyvų demokratijai nėra”. Anot jo, vykstančios diskusijos dėl demokratinio vienijimosi ateities yra ženklas, kad „demokratinė ir klestinti Europa dar nėra užbaigtas reikalas”.
„Nors demokratinis pasirinkimas yra atviras visoms valstybėms ir tautoms, manau, geležinių užkardų grėsmė mintyse ir realybėje neišnyko”, – įspėjo V.Adamkus. „Mus tikina, kad demokratizacija – ne laukiamas pokytis žmonėms, o nepageidaujama ir primesta bendradarbiavimo su Vakarais pasekmė. Esu tikras, kad dauguma mūsų šį požiūrį visiškai atmeta”, – pridūrė jis.
Kitas konferencijos globėjas, Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis iš anksto neparengė kalbos, todėl kalbėjo ekspromtu ir gerokai ilgiau, nei buvo numatyta darbotvarkėje.
L.Kačynskis paragino skatinti demokratinius procesus autoritarinio režimo valdomoje Baltarusijoje. „Manau, kad demokratijos skatinimas yra reikalingas Baltarusijai, bet tik tauta turi apsispręsti, kaip tai daryti, ir ar reikia tai daryti. Parama Baltarusijos demokratinei opozicijai yra labai svarbi. Ši opozicija turi būti remiama taikiomis priemonėmis ir ta parama turi būti rezultatyvi. Manau, kad Baltarusijos žmonės, tauta prisijungs prie demokratinės Europos šeimos, nes jie yra to nusipelnę”, – kalbėjo Lenkijos vadovas.
Ragino atlikti „namų darbus”
Forume kalbėjęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pabrėžė, kad demokratijos keliu pasukusi jo šalis negali likti nežinomybėje tarp Rytų ir Vakarų, nori gauti aiškų „atvirų durų” signalą iš Europos institucijų. Jis priminė, kad naujosioms Europos demokratijoms reikia paramos. „Ukraina neieško naujos demokratijos modelio, mes norime sekti tuo pavyzdžiu, kuris buvo skatinamas per pastaruosius 10-20 metų Rytų ir Vidurio Europos šalyse”, – sakė Ukrainos prezidentas.
Tarsi atsakydamas Ukrainos vadovui ES įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai Chavjeras Solana pažadėjo paramą Rytų Europoje stiprėjančioms „naujosios demokratijos” šalims, tačiau įspėjo, kad jų sėkmė integruojantis į europines struktūras priklausys nuo namuose atliekamų darbų: „Maldelė vis ta pati – sėkmė nukalama namie, iniciatyva turi ateiti iš naujųjų demokratijų. ES sudės visą širdį ir visas pastangas, kad joms padėtų. Mūsų interesas – kad šių šalių svajonės virstų realybe”.
Kalbėdamas konferencijoje, Ch.Solana pareiškė paramą „drąsą ir pasišventimą demokratijai” pademonstravusiems Baltarusijos žmonėms ir paragino paleisti Minsko režimo įkalintus opozicijos aktyvistus. „ES toliau rems Baltarusijos tautos siekį. Tikiu, kad vieną dieną jie sulauks demokratijos proveržio savo šalyje”, – sakė Bendrijos įgaliotinis.
Ch.Solana taip pat žadėjo ES paramą sprendžiant „įšaldytus” konfliktus Kalnų Karabache ir Padnestrėje.
Siūlė energetinę alternatyvą
Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis įspėjo apie Europos laisvei ir demokratinėms vertybėms kylančius pavojus. „Tiems pokyčiams, kurie įvyko Baltijos šalyse, Tbilisyje, Kijeve, dabar kyla didelė grėsmė, o rezultatai gali būti baisūs. Tas jėgas kažkas toleruoja, kažkas finansuoja, skatina”, – kalbėjo M.Saakašvilis.
Anot gruzinų prezidento, jei Europai nepavyks atsakyti į šiuos iššūkius, žmogaus teisėms ir bendroms demokratinėms vertybėms iškils grėsmė. Bet jis užtikrino, kad Gruzija „laikysis savo principų ir eis pasirinktu keliu, nepaisant visų kliūčių”.
Bulgarijos prezidentas Georgijus Parvanovas akcentavo stabilumo ir demokratijos reikšmę, o Estijos vadovas Arnoldas Riuitelis išskyrė reformų būtinybę. Pažymėjęs, jog Estija labai atidžiai stebėjo įvykius Juodosios jūros regione ir sveikina ten įvykusias demokratines permainas, A.Riuitelis teigė, kad problemos, su kuriomis susiduria šio regiono valstybės, yra panašios į Estijai per pastaruosius 15 metų iškilusius sunkumus.
Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga teigė, kad demokratinėms vertybėms įsipareigojusios šalys turi būtų padrąsintos reformų kelyje. Ji pabrėžė, kad NATO visada buvo ne tik karinis Aljansas. „Tai yra organizacija, kurios šalys narės dalijasi tomis pačiomis vertybėmis ir demokratiniais idealais. Būtent todėl Ukraina ir Gruzija išreiškė norą prisijungti prie Aljanso ir būtent todėl Moldova nori artimesnių santykių su NATO”, – pabrėžė Latvijos vadovė.
Problemų su maištaujančiu Padnestrės regionu turinti Moldova tiki, kad visus įšaldytus konfliktus įmanoma sureguliuoti demokratijos keliu. Tai teigė konferencijoje Vilniuje dalyvavęs Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas.
Azerbaidžanas pasiūlė Europai tam tikrą nepriklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių. Tokią mintį išreiškė Vilniaus forume dalyvavęs Azerbaidžano premjeras Arturas Rasi-Zade. Jis pasiūlė Europai pasinaudoti šiuo metu tiesiamu, Azerbaidžaną per Gruziją su Turkija sujungsiančiu dujotiekiu Baku-Tbilisis-Džeichanas.