Pirmasis įsiteisėjęs nuosprendis liūdnai pagarsėjusios panevėžiečių nusikaltėlių gaujos nariams užtikrino kalėjimą iki gyvos galvos. Tačiau kraupių „tulpinių” nusikaltimų bylų nagrinėjimams galo dar nematyti.
Antradienį Vilniuje vyko Apeliacinis teismas ir paskelbė, kad trijų už sunkius nusikaltimus iki gyvos galvos nuteistų kalėti „tulpinių” – Algimanto Vertelkos, Audriaus Andrušaičio ir Virginijaus Baltušio apeliaciniai skundai atmesti. Pripažinta, kad jie iki gyvos galvos nuteisti pagrįstai ir jų kaltės įrodymų pakanka.
Laukė dvejus metus
Nuteistieji į Apeliacinį teismą kreipėsi dar 2004-ųjų pavasarį, tačiau nagrinėjimas užsitęsė, nes dar vienam nuteistajam iki gyvos galvos, A.Vertelkos ir A.Andrušaičio bendrui V.Baltušiui, buvo atliekama psichiatrinė ekspertizė. Ji nebuvo atlikta laiku dėl remonto ligoninėje, todėl teismo posėdį teko atidėti iki ekspertai pateiks savo išvadas.
Galiausiai Apeliaciniam teismui pateiktose ekspertų išvadose buvo teigiama, kad V.Baltušis neserga jokia psichikos liga ir gali atsakyti už savo veiksmus. O jo neprognozuojami veiksmai per posėdį, dėl kurių iš esmės ir buvo paskirta ekspertizė, – tik bandymas išvengti bausmės.
Nuteisti už tyčines žmogžudystes
Kalėti iki gyvos galvos garsieji „tulpinių” nusikalstamos gaujos nariai buvo nuteisti Vilniaus apygardos teismo 2003-ųjų spalio 31 dieną už tyčines žmogžudystes ir pasikėsinimą nužudyti. Bausmės tada išvengė tik su teisėsauga sutikęs bendradarbiauti Dainius Skačkauskas. Teismas jį pripažino kaltu dėl neteisėto laisvės atėmimo, nusikaltimo slėpimo, tačiau bausmės vykdymas jam buvo atidėtas.
„Tulpiniai” nuteisti už panevėžiečių verslininkų Danutės ir Juliaus Džiuvių nužudymą bei pasikėsinimą nužudyti panevėžietį Virginijų Marščionką ir vėliau įvykdytą šį nusikaltimą. Šį nuosprendį niekada savo kaltės nepripažinę nuteistieji ir buvo apskundę Apeliaciniam teismui.
Kūno neranda iki šiol
Pirmą kartą į V.Marščionka buvo pasikėsinta 1995 metų spalio 25 dieną, tačiau po apšaudymo automobilyje jis išgyveno. Antrą kartą panevėžietis likimo nebeišvengė.
1997 metų pavasarį Radviliškio rajone policininkų uniformomis vilkintys „tulpiniai” sustabdė automobiliu važiavusį V.Marščionką. Po to jis buvo nuvežtas į Panevėžyje esantį sporto klubą ir kankinamas. Manoma, kad V.Marščionką iš pistoleto nušovė V.Baltušis. Vėliau aukos kūnas buvo sukapotas ir sudegintas. Palaikų likučių pareigūnams nepavyko aptikti.
Manoma, kad V.Marščionkos buvo nutarta atsikratyti, nes jis neva planavo susidoroti su „tulpinių” gaujos lyderiais Sauliumi Janoniu, V.Baltušiu bei kitais.
Pasvalio rajono Margių kaime gyvenę verslininkai Danutė ir Julius Džiuvės 2000-ųjų birželį buvo išvilioti iš namų ir nužudyti. J.Džiuvės kūną, užkastą Panevėžio rajone, pareigūnai rado tik po trejų metų – 2003-ųjų gegužę.
D.Džiuvienės kūnas nerastas iki šiol, tačiau neabejojama, kad moteris irgi yra nužudyta.
Pirmasis įsiteisėjęs nuosprendis
Tai pirmoji byla, kurioje įsiteisėjo nuosprendis Panevėžio nusikalstamos „tulpinių” gaujos nariams. Kitos bylos tik neseniai yra pasiekusios teismus.
Kitą savaitę teismas pradės nagrinėti „tulpinių” bylą, kurioje jiems pareikšti įtarimai dėl 24 žmonių nužudymo, neseniai bankrutavusios bendrovės „Sema” turto plėšimo, teroro aktų, dalyvavimo nusikalstamame susivienijime.
Apeliaciniame teisme nagrinėjant bylą dalyvavo visi trys, dabar jau iki gyvos galvos nuteisti „tulpiniai”. Teismo metu A.Vertelka, A.Andrušaitis ir V.Baltušis elgėsi ramiai, tačiau išgirdę, kad pralaimėjo procesą ir liks už grotų iki gyvenimo pabaigos, „tulpiniai” neslėpė nusivylimo ir nepasitenkinimo. Nuteistieji negailėjo replikų prokurorui ir nužudytų verslininkų Džiuvių dukrai. Į A.Vertelkos repliką, ar ji esanti dabar patenkinta, moteris atsakė nusiraminsianti tik tada, kai bus rastas motinos kūnas.