Apipelijusius ir apgedusius produktus reikia kuo greičiau mesti lauk
Pavasarį kiekviena šeimininkė, atvėrusi savo podėlius, rūsių sandėliukus, šaldytuvus, tikrina, kas per žiemą šeimos nesuvalgyta iš rudenį jos paruoštų konservuotų, marinuotų ir kitokiais būdais kauptų produktų.
Tai, kas buvo tinkamai paruošta ir gerai išsilaikė, – metas dėti ant stalo, nelaukiant iki kitos žiemos. Tačiau prieš tai, kaip primena specialistai, reikia gerai apžiūrėti, ar maisto atsargos nesugedusios.
Negalavimai panašūs į vėžio
Ne kartą skaitome ir girdime medikų, kitų specialistų perspėjimus apie tai, kokie pavojingi žmogaus sveikatai supeliję maisto produktai.
Jie gali sukelti apsinuodijimą, alergiją, kvėpavimo takų, nosies, net ausų ligas.
Pelėsių grybo sukelti simptomai yra labai panašūs į vėžio, tai ir diagnozuoti sunku.
Patekę į žmogaus organizmą, pelėsių grybai sparčiai dauginasi. Nors jie patys – mikroskopiniai, tačiau jų gaminami toksinai labai kenksmingi.
Botanikos instituto biodestruktorių tyrimo laboratorijos specialistai, nuolat susiduriantys su apsinuodijimo faktais, teikia patarimus.
Supelijęs – į šiukšlių maišą
Štai moteris, perrinkusi rūsyje bulves, nuskabytus jų pasirodžiusius daigus, atskirtas puvenas surausia į aruodo pakraštį ir palieka kuriam laikui, kol atsiras galimybė jas išmesti. Matyt, šeimininkė žino, jog supuvusių, supelijusių daržovių negalima laikyti kartu su sveikomis, nes greitai suges visos.
Bet ji nežino kito svarbaus dalyko – apipelijusias daržoves, vaisius reikia išnešti iš sandėlio kuo greičiau, prieš tai sudėjus į maišelius, nes jų užkratas gali patekti į žmogaus organizmą, taip pat persiduoti kitoms daržovėms net per orą.
Jei visos šeimininkės šitai žinotų, nelaikytų virtuvėse atliekų kibiruose daržovių lupenų, o dėtų jas iš karto į maišelius ir juos užrištų, nelaukdamos, kol šeima prisikvėpuos kenksmingo, pelėsių grybo užteršto, oro. Atidžiau reikėtų apžiūrėti daržoves bei vaisius perkant. Juk neretai pasitaiko, kad fasuotų daržovių ar vaisių ryšulyje pirštai įsmenga į supuvusią bulvę, obuolį. Prekybininkai ypač gaili išmesti greitai gendančius bananus. Mat jie brangūs, tai mėginama pirkėjams įsiūlyti net pajuodavusius už mažesnę kainą.
Pelėsis- ne visada penicilinas
Pelėsių galima aptikti ne tik rūsiuose, bet ir retai tvarkomuose virtuvių šaldytuvuose. Štai senyva močiutė, išsiėmusi prieš kiek laiko atidarytą uogienės stiklainį, išvydusi jame pelėsius, nuima šaukštu viršutinį sluoksnį ir be skrupulų valgo, jos manymu, visiškai geras uogas.
O kaimynės perspėta, jog šitaip rizikuoja apsinuodyti, atšauna: „Bet juk iš pelėsių net penicilinas gaminamas! Juo net džiova išgydoma, tai kodėl turėčiau apsinuodyti?”
Žinoma, tikrai esama pelėsių, iš kurių gaminami antibiotikai, fermentai, naudojami maisto pramonėje, gaminamos rūgštys. Tačiau apie tai reikia išmanyti. Ne kiekvienas turi žinių apie tai, koks pelėsis naudingas, o koks kenksmingas. „Gerojo” beieškant galima prisišaukti didelę bėdą.
Iš dirvožemio – į maistą
Šiandien nukenčiame ne vien dėl „savų” mikrobų, puvėsių, pelėsių. Daug nepageidautinų kenkėjų atsivežame iš tolimiausių kraštų. Bėda dar ir ta, kad prieš tokius „svečius” dažnai ir paruoštų ginklų neturime, nežinome, kaip jiems priešintis.
Pastaraisiais metais nustatyta kai kuriose dirvose labai pavojingas tamsiai žalias pelėsis, kuris yra atsparus net aukštai temperatūrai. Į dirvą jis dažniausiai patenka su kompostu. Iš dirvos jis pereina į augalus – daržoves, vaisius, iš jų – į žmogaus organizmą. Toks „užburtas ratas” kelia pavojų žmogaus sveikatai.
Negalima sakyti, kad mūsų žmonės nesidomi tais nelemtais mikroskopiniais pelėsių grybais. Apie vieno ar kito jų kenksmingumą teiraujamasi ir mokslininkų. Tačiau reikėtų žinoti, kad tų pelėsių grybo rūšių yra didelė gausybė. Mokslininkai jų priskaičiuoja apie 150 tūkstančių. Todėl klausiantiems ir specialistai be tyrimų negali pasakyti apie jų kenksmingumo laipsnį. Todėl geriau, kad žmonės neverstų savęs bandomaisiais triušiais, nerizikuotų dėl kokio konservų stiklainio ar nekokybiškos daržovės.