AB „Smiltynės perkėla” direktoriaus Algirdo Žukausko teigimu, jau pirmo šių metų ketvirčio rezultatai rodo, kad šiemet bendrovės keltams teks perkelti kur kas daugiau autotransporto priemonių nei pernai.
Šiemet pirmą ketvirtį autotransporto priemonių, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, perkelta vidutiniškai apie 15 proc. daugiau. Direktoriaus manymu, tam įtakos turi ir tai, kad įsigyti nauji greiti keltai „Neringa” ir „Baltija”. Žmonės važiuoja į Nidą nesibaimindami, kad dėl blogų oro sąlygų keltai gali nekelti ir jie įstrigs anoje pusėje. Dabar taip galėtų nutikti nebent dėl didelio rūko. Užpraeitą savaitgalį, kai tik pagerėjo oras, beveik pusantro tūkstančio mašinų grįžo iš Nidos pusės.
Antplūdžiams pasiruošiama
Pernai vieno renginio metų iš Smiltynės pusės nuo 12 iki 21 val. buvo perkelta net 3,5 tūkst. mašinų. Taigi srautai nemaži, bendrovės darbuotojams reikia įdėti daug pastangų, kad viskas vyktų sklandžiai. Užtat kasmet sezonui intensyviai ruošiamasi iš anksto. Pasak A. Žukausko, yra sudarytas grafikas, keltai galėtų plaukti pagal jį ir niekas dėl to negalėtų priekaištauti. Tačiau bendrovės kolektyvas šiemet užsibrėžė tikslą pasiekti, kad automobiliai eilėse prie keltų nestovėtų.
Praeitą savaitgalį, kai žmonės turėjo tris poilsio dienas, jau penktadienį iš ryto dirbo abu nauji keltai, ir plaukė jie beveik pilni. Tikintis antplūdžio, ir trečias keltas stovėjo pasiruošęs ateiti į pagalbą. Praėjusį pirmadienį, laukiant daug grįžtančiųjų iš Nidos, buvo pasirengę dirbti trys keltai. Pasak A. Žukausko, dar niekada taip nėra buvę, kad gegužės mėnesį reikėtų dirbti trims keltams.
Beje, šiemet, kaip ne vienais, metais liepos, rugpjūčio mėnesiais bus nemažai savaitgalių su keliomis poilsio dienomis. Paprastai tokiu atveju padaugėja žmonių, besinaudojančių bendrovės keltų paslaugomis, t. y. padidėja automobilių, važiuojančių į Nidą ir grįžtančių, srautas.
Keltų profilaktika
Prieš sezoną, kuris prasidės birželio 1 d., visiems keltams atliekama kasmetinė profilaktika: tikrinami varikliai ir visa įranga, reikalui esant, atliekami remonto darbai. Šiuo metu visi keltai jau paruošti, išskyrus „Neringą”. Jai profilaktiką atlikti numatoma per savaitę nuo gegužės 9 d. A. Žukauskas sako, jog tokios profilaktikos dėka pernai per sezoną nė vienas keltas nebuvo sugedęs.
Šiemet sezono metu naujoje perkėloje, kai bus daug autotransporto priemonių, dirbs keturi keltai. Jau parengta jų darbo schema ir išbandyta – visi keltai puikiausiai prasilenkia tarpusavyje.
Principas toks: jeigu Smiltynės pusėje daug mašinų, trys keltai ims jas ir ir plukdys į Klaipėdą tuoj grįždami atgal tušti. Klaipėdos pusėje, kur mašinų bus nedaug, jas surinks ir plukdys vienas keltas, kuris dirbs pagal grafiką. Jeigu Klaipėdoje lauks daug mašinų, vadinasi, trys keltai iš jos plukdys ir grįš tušti, o Smiltynėje didelis keltas dirbs pagal grafiką. „Smiltynės perkėlos” darbuotojai apskaičiavo, kad tokiu atveju net piko metu automobiliai, stovintys eilėje, visą laiką judės.
Atestuoti specialistai
Galimiems autotransporto srautų antplūdžiams rengiamos ir keltų įgulos, kad žmonės ir mašinos keltais būtų keliami saugiai. „Smiltynės perkėloje” dirba beveik 100 žmonių kolektyvas. Iš jų 56 – laivuose. Norint užtikrinti gerą ir saugų perkėlos darbą, šiemet balandžio mėnesį buvo surengta neeilinė visų kapitonų, upeivių ir dispečerių, kurie atsako už saugų keltų darbą, atestacija, nors be jos dar buvo galima apsieiti. Bendrovės darbuotojai jau buvo atestuoti, jų atestacija galioja 5 metus.
Tačiau šiemet buvo priimti teisės aktai, kuriuos privalu žinoti. Tai priešgaisrinės taisyklės plaukiojant keltais, kurių anksčiau nebuvo. Beje, jas rengiant dalyvavo „Smiltynės perkėlos” specialistai. Yra naujos pavojingų krovinių gabenimo keltais, saugumo terorizmo atžvilgiu, t. y. ISPS kodekso reikalavimų užtikrinimo taisyklės, ir t. t.
Penkiems darbuotojams, kurių testai buvo įvertinti tik septynetu, reikėjo papildomai atsakinėti į komisijos klausimus žodžiu. Iš visų darbuotojų tik vienas neatestuotas. Jam teks siūlyti arba kitą darbą, arba jį atleisti. Kad nebūtų nereikalingų priekaištų dėl vadovybės noro susidoroti, tarp komisijos narių buvo ne tik bendrovės specialistai, bet trys ją kontroliuojančių institucijų atstovai.
Braižys linijas
AB „Smiltynės perkėla” vadovaujasi saugios laivybos taisyklėmis ir keleivių bei autotransporto priemonių saugumui skiria gana didelį dėmesį. Galbūt todėl per pastaruosius ketverius metus didesnių incidentų perkėloje, kad būtų kas nors susižeidęs, nebuvo.
Kad žmonėms, ypač automobilių vairuotojams, būtų paprasčiau ir aiškiau orientuotis, kur keltuose turi stovėti mašinos, žadama juose nubrėžti linijas.
Statant mašinas keltuose vadovaujamasi tam tikromis taisyklėmis. Pavyzdžiui, atstumas tarp mašinų turi būti toks, kad iš jų iš vienos ir iš kitos pusės mašinoje sėdintys žmonės galėtų išlipti. Keliantis keltu nereikalaujama, kad žmonės išliptų iš mašinų.
Dėl mašinų statymo keltuose upeiviai neretai susilaukia priekaištų. Tai jos statomos per arti viena kitos, tai per toli. Jeigu tarpai tarp mašinų didesni, pasigirsta replikos, kad keltai plukdomi pustuščiai, kad švaistomi valstybės pinigai. Skubantieji ir nebetelpantys į keltą automobilių vairuotojai pradeda triukšmauti ir aiškinti, kad upeiviai nemoka sustatyti mašinų, kad pamažinus tarpus, jis dar būtų puikiausiai tilpęs. Taigi, kaip sakoma, visiems geras nebūsi. Tačiau bendrovės darbuotojai elgiasi pagal patvirtintas taisykles ir į debatus nesileidžia.
Atsižvelgiama į poreikius
Tiesa, žmonių patogumui kartais taisyklėms tenka nusižengti. A. Žukausko teigimu, techninių nesklandumų būna į keltus įvažiuojant autobusams. Pasak jo, kartais žmonės vežami labai prastais autobusais. Laikantis taisyklių, juos iš autobuso prieš jam įvažiuojant reikėtų išlaipinti. Tačiau praktiškai to nedaroma, nes bendrovė yra pasidariusi padėklus po aparelėmis, tad autobusai saugiai įvažiuoja.
Vieną kartą bandyta išlaipinti žmones, kilo baisus triukšmas. „Jeigu mes galime užtikrinti saugų autobuso užvažiavimą, tai kam reikia tuos žmones varinėti?” – klausia A. Žukauskas.