Hanso Masalskio darbai – mūsų kultūros turtas

„Mirtis ateina ir, aišku, išsiveda kiekvieną“, – taip kažkada rašė poetas Eduardas Mieželaitis, tačiau konkreti atskiro žmogaus mirtis visada stebina bei stulbina – tokia pat netikėtai nelaukta buvo ir žinia apie žymaus lietuvių ir vokiečių kultūros veikėjo, architekto, žurnalisto, literatūros tyrinėtojo, dailininko Hanso (Anso) Masalskio mirtį iš Vokietijos, iš Hanoverio. Juo labiau kad H.Masalskį pažinojome ne tik kaip ryškią meno, mokslo ir kultūros asmenybę, bet ir kaip labai sportišką žmogų – jis daugelį metų dalyvaudavo Europoje rengiamuose maratono bėgimuose. Čia ypatingų laurų jis nenuskynė, tačiau maratonas iškalbingai byloja apie žmogaus dvasios ir kūno tvirtumą bei galią. Deja, balandžio 19 dieną nustojo plakti ryškią kūrybos ir veiklos energiją skleidusi H.Masalskio širdis.

H.Masalskis gimė Klaipėdoje 1924-aisiais gegužės 23 dieną. Kaip liudija „Mažosios Lietuvos enciklopedija“ jis yra „kilęs iš senos bajorų giminės“, mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kur dailę jam dėstė Adomas Brakas. Jį, kaip dailininką, reikia laikyti A.Brako mokiniu. H.Masalskis artimai bendravo su Ieva Simonaityte ir kitais žymiais Mažosios Lietuvos kultūros žmonėmis, buvo labai aktyvus Klaipėdos sporto sąjungos „Šarūnas“ narys.

1943 metais H.Masalskį pašaukė į hitlerinės Vokietijos kariuomenę – būdamas tanko vadas jis dalyvavo Rytų fronto mūšiuose. Mums yra pasakojęs tokį fatališką nuotykį: kartą viename aršiame mūšyje vadovybė siuntė tankus į pakartotinę ataką, tačiau H.Masalskis pastebėjęs, jog visai baigiasi kuras, atsisakė dalyvauti atakoje – kiti tankai puolė ir pasibaigus kurui užgeso, pateko į apsuptį bei visi žuvo. Tokiu būdu H.Masalskis beveik per stebuklą išsigelbėjo nuo mirties ir stebėjosi, kaip išvengė vadovybės pasmerkimo.

Reikšmingiausias H.Masalskio istorinis ir literatūrologinis darbas yra stambi studija „Dr. Sauerweinas. Jo gyvenimas ir veikla“. Ši knyga parašyta vokiečių kalba ir ne tik dėl H.Masalskio vardo įamžinimo Lietuvoje būtų tikrai verta šį veikalą išversti į lietuvių kalbą ir publikuoti. 1971-aisiais metais H.Masalskis inicijavo Hanoveryje įkūrimą „Lietuvių literatūros draugijos“, tęsiančios „Vokiečių ir lietuvių literatūrinės draugijos“ („Deutsch-Litauische Gesellschaft“) tradicijas (draugija veikė Tilžėje 1879-1923 metais). Nuo 1971-ųjų iki pat 1998-ųjų metų jis pirmininkavo draugijai (kol jos būstine tapo Greifsvaldas), rengė ir leido draugijos periodinį mokslo-kultūrinį leidinį, redagavo žurnalą „Nemuno kraštas“. Plačiašakėje H.Masalskio kultūrinėje veikloje paminėtinas ir dar vienas mums labai svarbus momentas – galima sakyti, jog H.Masalskis atrado Klaipėdai ir Lietuvai dailininką Praną Domšaitį. Jo iniciatyva prasidėjo P. Domšaičio kūrybinio palikimo grįžimas į Lietuvą. Nuo 1988 metų H.Masalskis yra Vydūno draugijos Garbės narys.

Susitikimai su H.Masalskiu visada buvo kaip ryški kultūros šventė – jo asmenybės žavesys ir optimizmas, rūpestis ir meilė lietuvių kultūrai, nuolatinis dėmesys lietuvių-vokiečių literatūrinių ryšių plėtotei skleidėsi kaip ryški šviesa kasdienybės ir istorinio laiko prieblandose.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

4 komentarai į "Hanso Masalskio darbai – mūsų kultūros turtas"

  1. kolege

    😳
    kodel mokyklos vadovai nesusitvarko su siautejanciais paaugliais?
    tegul broliai lanko etikos, o ne tikybos pamokas

  2. kas apgins

    Motina darželio auklėtoja, tėvas bedarbis… Šiais laikais, kai vyrams darbų tiek ir tiek. Sūnelius augina cinikais ir būsimaisiasi nusikaltėliais. Aišku, mokytoja nesusivaldė, bet… KAS APGINS MOKYTOJUS?

  3. kita mama

    Jei mokytoja nesugeba valdytis tai gal jai netinka pedagoginis darbas. O vaikai yra žiaurūs ir naudojasi betkokiom priemonėm, kad pasirodytų viršesni už vyresnius

  4. ccc

    👿

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.