2006 m. gegužės 1 d. prasidėjo antrasis pereinamojo laikotarpio etapas laisvo darbuotojų judėjimo srityje ES, kuris tęsis iki 2009 m. balandžio 30 d.
Prie darbo rinkas 2004 metų gegužės 1 dieną ES šalims naujokėms atvėrusių Airijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Švedijos, prisidėjo Graikija, Islandija, Ispanija, Portugalija bei Suomija.
Kitos ES valstybės narės sušvelnino įsidarbinimo reikalavimus ES šalių naujokių piliečiams. Belgijoje, nors ir bus ribojamas patekimas į darbo rinką, bet paklausiausių profesijų atstovams leidimo dirbti išdavimas truks iki 5 darbo dienų.
Danijoje numatoma palaipsniui lengvinti įsidarbinimo sąlygas, t.y. gavus darbą įmonėse, turinčioje išankstinį Imigracijos tarnybos leidimą, ES šalies naujokės pilietis darbą galės pradėti iš karto po to, kai apie įdarbinimą bus pranešta Imigracijos tarnybai, be to, numatoma palaipsniui naikinti leidimo dirbti reikalavimą paklausiausiuose darbo rinkos sektoriuose.
Prancūzijoje numatoma palaipsniui naikinti ribojimus dirbti atsižvelgiant į konkrečiuose sektoriuose esantį darbuotojų trūkumą, o statybos, maitinimo, žemės ūkio, komercijos bei su pramone susijusiuose sektoriuose leidimai dirbti bus išduodami be apribojimų.
Nyderlandų Vyriausybė lapkritį rengiasi Parlamento svarstymui pateikti pasiūlymą dėl darbo rinkos atvėrimo ES šalims naujokėms nuo 2007 m.
Italijos Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį 2006 m. nustatoma 170 tūkst. darbuotojų iš 8 naujųjų ES valstybių narių kvota, vietoj 2005 m. buvusios 79.8 tūkst.
Vokietija ir Austrija kol kas išlaikys darbo jėgos judėjimo apribojimus.
Laisvas darbo jėgos judėjimas yra viena iš esminių ES nuostatų, atitinkanti ir Lietuvos poziciją šalies piliečiams užtikrinti tokias pat teises, kaip ir kitų ES šalių piliečiams, laisvai judėti bei įsidarbinti visose ES šalyse.