Vakar paryčiais centrinėje Panevėžio dalyje įsiplieskęs gaisras ne tik įvarė baimės gyventojams, bet ir dalį jų paliko be pastogės.
Kelioms šeimoms priklausantis turtas pražuvo liepsnose arba buvo sulietas vandeniu.
Mediniame dviejų aukštų gyvenamajame name Respublikos gatvėje kilęs gaisras iškart pagimdė įvairiausių versijų – nuo padegimo iki neatsargaus žmogaus elgesio ar gedimo elektros instaliacijoje.
Kai kurių brangiame žemės sklype stovinčio namo gyventojų manymu, kažkas, norėdamas priversti juos išsikelti, galėjo tyčia padegti pastatą.
Tuo tarpu kiti spėlioja, jog ugnis įsiplieskė dėl techninio gedimo.
Vakar gaisravietėje sutikti Respublikos gatvės 45a namo gyventojai kalbėjo, kad šįryt kilęs gaisras priminė pernai vasarą Vilniuje praūžusių padegimų bangą, kai nebereikalingi prestižinių rajonų statiniai buvo padeginėjami tyčia.
Žmonės neatmeta galimybės, kad šitaip galėjo nutikti ir jiems. Kai kuriais apskaičiavimais, Respublikos gatvėje žemės vieno aro kaina gali siekti net 80 tūkstančių litų.
Kaimynai santykius aiškinasi teisme
Tarp J.Balčikonio gimnazijos ir miesto Švietimo skyriaus esančiame Respublikos gatvės 45a numeriu pažymėtame name gaisras kilo prieš penktą valandą ryto.
Dviejų aukštų mediniame name gyvena penkios šeimos, iš kurių trys čigonų tautybės žmonės. Tarp namo bendrasavininkių ir 31 metų Petro Saplio, leidusio savo patalpose gyventi čigonams, jau seniai vyrauja įtempti santykiai.
Taip jau sutapo, kad dvi-aukščiame mediniame name ugnis įsiplieskė tądien, kai po pietų, antradienį, Panevėžio miesto apylinkės teisme turėjo įvykti bendrasavininkių privataus kaltinimo tvarka P.Sapliui iškeltos bylos nagrinėjimas.
Liepsną pastebėjo atsitiktinai
Per gaisrą nudegė namo stogas bei išdegė antrame aukšte ir palėpėje įrengtos patalpos.
Laimingo atsitiktinumo dėka niekas iš gyventojų nenukentėjo, tik jų turtas. Antrame namo aukšte gyvenančių žmonių asmeniniai daiktai pražuvo liepsnose, o pirmo aukšto buvo sulieti vandeniu.
Pirminiais duomenimis, gaisras kilo vakar, 4 val. 47 min. Tuo metu namo gyventojai miegojo. Dar nežinia, ar būtų pavykę išvengti kraupios tragedijos, jei neatsitiktinumas.
Pirmoji antrame namo aukšte įsiplieskusias liepsnas pastebėjo palėpę išsinuomojusi romų tautybės 23 metų Tania Brižinskaitė.
Pasak moters, išgirdusi, jog atsibudo vaikas, ji nutarė išvirti jam arbatėlės. Vandens reikėjo atsinešti iš tualete įrengtos kriauklės čiaupo.
„Vos tik išėjau į koridorių, pamačiau liepsnos liežuvius”, – pasakojo iš šoko dar neatsigavusi T.Brižinskaitė.
Pamanė, kad romai susimušė
Pamatyto vaizdo sukrėsta jauna moteris puolė kelti namiškius. Kilus panikai, pirmiausia imta gelbėti vaikus, kurių buvo per dešimt.
„Pati vos nesudegiau, o šunelis pradingo liepsnose. Nežinau, kažkoks žmogus mane išmetė. Duok Dieve, jam sveikatos”, – susijaudinusi kalbėjo Aldona Brižinskienė.
Nuo kilusio triukšmo prabudę kiti namo gyventojai iš pradžių nesuprato, kas vyksta.
„Pagalvojome, kad tarp čigonų kilo muštynės”, – pasakojo 62 metų Irena Noreikienė.
Pažvelgusi pro langą pamatė kieme su vaikais besiblaškančius čigonus. Bandydami perspėti kaimynus apie gresiantį pavojų, jie ėmė daužyti į langus.
„Priešais mano langus netoliese stovi ūkinis pastatas. Netrukus ant jo sienos pamačiau raudoną pašvaistę, tuomet supratau, jog gaisras”, – pasakojo I.Noreikienė.
Kiti gyventojai girdėjo, kaip nuo karščio sproginėja šiferinis namo stogas.
Karštis pasiekė ir gimnaziją
Tąnakt Panevėžyje pūtė stiprus vėjas, tad gaisras greitai išplito. Pasak aplinkinių, po stipresnio gūsio kartais ugnies liežuviai šaudavo į dešimties metrų aukštį.
Nuo stipraus karščio deformavosi už keliolikos metrų nuo gaisravietės stovinčios J.Balčikonio gimnazijos plastikiniai langai.
Pirminiais duomenimis, nuo karščio įskilo 27 langų stiklai, kai kurių parudavo plastmasiniai rėmai. Kai kuriais apskaičiavimais, nuostoliai gali siekti 50-60 tūkstančių litų.
Dėl ko kilo gaisras, aiškinasi ikiteisminį tyrimą pradėję priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai.
Vakar miesto savivaldybė dviem padegėlių šeimoms iš rezervinio fondo skyrė butus.
Kažką ilgai veikė palėpėje
Vakar pakalbinti vietos gyventojai spėliojo, jog ugnimi buvo bandoma juos išguiti iš miesto centre esančio sklypo. Tuo tarpu čigonai tvirtino manantys, kad gaisras galėjo įsiplieksti dėl gedimo elektros instaliacijoje.
„Toje vietoje antrame namo aukšte yra elektros paskirstymo dėžutė. Kartais pradingdavo elektra, tačiau pasukus saugiklį, vėl atsirasdavo”, – aiškino Vanda Jablonskaja.
Pasak gyventojų, įėjimas į palėpę nerakinamas, yra tik dangtis. Kaimynai neva matė, jog pirmadienio pavakary į palėpę užlipęs P.Saplys kažką ten veikė bent dvi valandas.
Teisme atsakovas nepasirodė
Vakar, po pietų, Panevėžio miesto apylinkės teisme turėjusiame įvykti bylos nagrinėjime P.Saplys nepasirodė. Jo neatvykimo priežastys nežinomos.
Pasak nukentėjusiems namo gyventojams atstovaujančio advokato Arvydo Penelio, jie dar šiemet privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismą.
Bylinėjamasi dėl užmūryto įėjimo į namo rūsį.
Kaip pasakojo I.Noreikienė, prieš keletą metų P.Sapliui užmūrijus po namu esantį įėjimą į rūsį, sugedo ten laikyti maisto produktai.
Iki šiol vyko taikomieji posėdžiai, tačiau bendro sutarimo abiem pusėms nepavyko surasti. Vakar turėjo įvykti bylos nagrinėjimas, kurioje P.Saplys įtariamas svetimo turto sunaikinimu ar sugadinimu.
Skundėsi gyvenimo sąlygomis
Gyventojai pasakojo, kad prieš keletą metų P.Sapliui leidus jam priklausančiose patalpose apsigyventi čigonams, jie prarado ramybę.
„Nuolatinis triukšmas, išgėrinėjimai. Vienai moteriai kelis kartus buvo išdaužti langai”, – apie pasikeitusias gyvenimo sąlygas pasakojo žmonės.
Pasipiktinę naujų įnamių elgesių gyventojai ne kartą kreipėsi pagalbos į policiją.
Nedideliuose kambariuose sugebėdavo apsigyventi po keliolika čigonų.
„Baisu net buvo išeiti, kad ko nors neatimtų”, – kalbėjo žmonės.
Gyventojai pasakojo, jog esą P.Saplys ne kartą jiems siūlęs parduoti savo butus arba pirkti patiems. Anot jų, priešingu atveju jis neva žadėjęs apgyvendinti čigonus.
Minėtame name gyvenanti Stasė Cedronienė neslėpė, jog jai buvo siūloma parduoti savo dalį už 150 tūkstančių litų, tačiau jai pasiūlyta suma pasirodė per maža.
Manoma, kad centre esantis 12 arų sklypas gali kainuoti per 1 milijoną litų. Žemės vertė dar išaugtų, nes yra galimybė prisijungti iš valstybės išpirktus dar 10 arų.
Vakar „Panevėžio rytas” bandė susirasti ir pakalbinti P.Saplį, tačiau visi mėginimai buvo nesėkmingi.