Kai kurie Melnragės gyventojai sukilo prieš verslininkų užmojį šiame rajone statyti kelių aukštų daugiabučius namus.
Melnragiškiai įsitikinę, jog tokios statybos pažeidžia ne tik įstatymus, bet ir jų teises. Gyventojų teigimu, šalia jų namų išdygusio daugiabučio kaimynystė trukdys jų privatumui. Kauno apygardos administracinis teismas savo nutartimi sustabdė daugiabučio namo Otų g. 4 statybų leidimo galiojimą.
Statybų užsakovai teigė dėl tokio teismo sprendimo patiriantys didelių nuostolių. Gyventojų kaltinimus jie vadina laužtais iš piršto. Užsakovai ketina gyventojams iškelti civilinį ieškinį patirtai žalai atlyginti.
Įsiplieskusio konflikto pabaigos kol kas nematyti. Teismas įpareigojo užsakovus, uostamiesčio savivaldybę bei Klaipėdos apskrities viršininko administraciją iki vakar dienos pateikti dokumentus ir argumentuotus paaiškinimus, įrodančius statybų teisėtumą. Nežinia, kada bus priimtas teismo sprendimas, leisiantis ar galutinai uždrausiantis statybas.
Buvo akibrokštas
Otų gatvės gyventojai teigia, jog informacija apie būsimas daugiabučio statybas nuo jų buvo nuslėpta. Pagal 1995 metais patvirtintą Melnragės gyvenvietės detalųjį planą šiame rajone galimos tik vienaaukščių bei dviaukščių namų su mansarda statybos. Užstatymo tankis neturi viršyti 35 proc.
Sklypą Otų gatvėje įsigijęs verslininkas Darius Laivys nusprendė pakeisti jo detalųjį planą. Pagal iki 2004 metų gegužės 1 d. galiojusią tvarką apie detaliojo plano keitimą buvo privaloma paskelbti spaudoje. Tačiau pasikeitus įstatymams, apie detaliojo plano pakeitimus reikia raštiškai informuoti gretimų sklypų savininkus ir kaimynus. „Otų gatvėje esančio sklypo detalusis planas buvo patvirtintas 2004 m. birželio 14 d. Apie jo pakeitimus mes, kaimynai, raštiškai nebuvome informuoti. Žinia apie prasidėsiančias statybas mums buvo akibrokštas. Apie būsimą kaimynystę sužinojome tik šių metų balandžio 5 dieną”, – teigė Otų gatvės gyventoja Aušra Maškevičienė.
Jos žodžiais, būsimos statybos pažeidžia statybų reglamentą. Nors oficialiame projekte nurodoma, jog statomas daugiabutis bus trijų aukštų, realiai jis bus aukštesnis. „Kreipiausi konsultacijos į vieną architektą. Jis man atskleidė parengto projekto architektūrines gudrybes. Projekte nurodoma, kad sklypo užstatymo tankis bus 34 proc., tačiau realiai jis bus net 47 proc.”, – kalbėjo A.Maškevičienė.
Jos teigimu, neaiškumų kyla ir dėl automobilių stovėjimo aikštelės. Projekte nurodyta, jog bus įrengtas penkių vietų požeminis garažas. Tačiau pastatytame daugiabučiame name bus įrenti šeši butai. „Akivaizdu, jog butų savininkai turės daugiau automobilių. Transporto priemones jiems teks statyti ant šaligatvio”, – įsitikinusi pašnekovė.
Kovoja kaip gyventojai
Dėl daugiaaukščio namo statybų kilusį konfliktą neseniai gana plačiai nušvietė vietos ir respublikinė žiniasklaida. Teigta, jog pagrindiniai konflikto organizatoriai – šalia planuojamo statyti daugiabučio gyvenantys teisėjai Maškevičiai. „Mes savo teises giname ne kaip teisėjai, o kaip paprasti žmonės. Būsima kaimynyste nepatenkinti ir kitų namų gyventojai, tačiau niekas to nenori matyti”, – „Klaipėdai” sakė Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Aušra Maškevičienė.
Jos žodžiais, iškilęs naujas daugiabutis užstos kitiems gyventojams saulę. Be to, kaimynai pro savo langus matys tik daugiabučio sieną. „Naujieji daugiabučio gyventojai, sėdėdami terasoje, žiūrės į mūsų kiemą. Ar taip nėra pažeidžiamas mūsų privatumas?” – retoriškai klausė pašnekovė.
A.Maškevičienės teigimu, siekiant objektyvumo, gyventojų skundą tyrė Kauno, o ne Klaipėdos apygardos administracinis teismas.
Kauno apygardos administracinis teismas, į kurį kreipėsi už savo teises kovojantys Otų gatvės gyventojai, gegužės pabaigoje priėmė nutartį, kuria verslininkus įpareigojo sustabdyti statybas. „Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė”, – teismo nutartį komentavo A.Maškevičienė.
Statybų užsakovai teismo nutarčiai nepakluso – daugiabučio statybos nebuvo sustabdytos. Be to, verslininkai turėjo teisę per 7 dienas teismo nutartį apskųsti. Tačiau to taip pat nepadarė.
Gegužės 31 dieną Kauno apygardos administracinis teismas priėmė kitą nutartį – sustabdė Klaipėdos savivaldybės išduotą statybų leidimo galiojimą.
Vienvaldė nutartis
Statybų užsakovai neketina nuleisti rankų ir paklusti teismo nutarčiai. Gyventojų skundus jie vadina laužtais iš piršto. Vienas iš statybų užsakovų Jonas Laivys teigė, jog būsima kaimynyste nepatenkinti ne visi gyventojai, o tik teisėjai Maškevičiai. „Kategoriškai neigiu visus kaltinimus. Kauno apygardos administracinis teismas priėmė vienvaldę nutartį. Teismas neišklausė mūsų argumentų”, – piktinosi J.Laivys.
Jo teigimu, teismas įpareigojo statybų užsakovus, Klaipėdos savivaldybę bei Klaipėdos apskrities viršininko administraciją iki birželio 13 dienos pateikti savo atsakymus dėl šių statybų. Vėliau šis terminas pratęstas iki birželio 27 d. Šis įpareigojimas jau įvykdytas. Pasak J.Laivio, statyboms neprieštarauja ne savivaldybė, bet apskrities viršininkė. „Tai liudija teisėtai išduotas statybų leidimas”, – sakė užsakovas.
Jis tikino, jog statybos įstatymų nepažeidžia. „Kodėl kaimynų apie statybas neinformavome raštiškai? Pradėjus rengti detaliojo plano projektą galiojo viena tvarka, tad pagal ją rengti planą ir baigėme”, – sakė J.Laivys.
Anot jo, skundą teismui pateikę asmenys nurodė klaidingus skaičius. Jie teismą neteisingai informavo apie užstatymo tankį ir problemas dėl automobilių stovėjimo.
„Teismas labai operatyviai sureagavo į Maškevičių skundą. Tikiuosi, jog taip pat greitai bus priimta ir kita nutartis, kuria bus leidžiama tęsti statybas. Tačiau, akivaizdu, jog procesas jau pradėtas vilkinti. Nors buvome pateikę visus reikiamus dokumentus, teismas terminą pratęsė. Dabar auksinis statybų laikas, o mes priversti delsti. Patirsime nemažų nuostolių”, – apmaudo neslėpė J.Laivys. Jis teigė svarstąs galimybę pateikti gyventojams civilinį ieškinį žalai atlyginti.
Virginija Spurytė